Pagrindinis darbotvarkės klausimas – balsavimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo siekiant uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes.
Įstatymo pakeitimais taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Prieš balsavimą dėl draudimo vaikams taikyti fizines bausmes surengta diskusija vaiko teisių apsaugos klausimais.
Savo pranešime socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad mums visiems reikia stiprios vaikų teisių apsaugos ir šeimos politikos stiprinimo.
„Matome, kaip vaiko teisių apsauga, policija ir visos kitos struktūros yra susitelkusios. Taip pat visa visuomenė.
Šiam berniukui dar gyvam esant pažadėjau, kad darysiu viską, jog vaiko teisių apsauga sustiprėtų mūsų šalyje.
Ir kartais, kai būna sudėtingos situacijos, netgi prieš šią kalbą, pasikalbu su juo ir sakau: „Šventas Matai, dirbk savo darbą, kad kitiems vaikams būtų geriau Lietuvoje“, – Seime savo pranešimą skaitė ministras.
Pasak L.Kukuraičio, Mato atvejis mums rodo sisteminius trūkumus, būtent juos atpažinome.
Ministras pripažino, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas buvo kurtas „greituoju būdu, jį rengė dieną ir naktį“. Seimo komitetai ir Vyriausybė dar neišreiškė savo pozicijos dėl šio įstatymo.
Priešinosi draudimui taikyti fizines bausmes
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė priminė, kad daug metų buvo bandoma priimti įstatymus, kurie apsaugotų vaikus nuo smurto, tačiau Seime jie vis būdavo stabdomi.
Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
Pasak kontrolierės, šiandien vaikų teisių apsaugoje turime daug nesutvarkytų sričių – nėra kam paklausti nukentėjusių vaikų, nėra tinkamai parengtų medikų ir psichologų. Dauguma vaikų šiandien išgyvena skyrybų traumas, bet jie nesulaukia tinkamos pagalbos.
„Labai dažnai mūsų valstybė susikoncentruoja į pastatus, į sienas. (…) Pastatai gražūs, o žmonių ir komandų, kurios dirbtų, mes faktiškai neturime. Globos namuose taip pat sutvarkėme sienas, investuoti dideli pinigai. Tai sutvarkė, bet sistemos nesutvarkė“, – Seime kalbėjo E.Žiobienė.
Svarbiausia – identifikuoti problemą
Po įvykių Kėdainiuose paimta daugiau kaip dešimt vaikų. „Tvarkietis“ Petras Gražulis klausė generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, ar čia įstatymų spragos, kad sistema pradėjo veikti.
„Svarbiausia tokiais atvejais identifikuoti, kad yra problema ir baudžiamojo proceso prasme greitai taikyti kardomąją priemonę, kad būtų arba vaikas, arba smurtaujantis tėvas ar motina paimami iš šeimos. Pats procesas nėra toks, kad būtinai per kelias dienas turi įvykti. Gerai, kad tie įstatymai yra tobulinami, tačiau reikalingas ir institucijų bendradarbiavimas“, – sakė E.Pašilis.
Generalinis prokuroras priminė praėjusių metų tragediją, kai į šulinį buvo įmesti vaikai, ir apgailestauja, kad priemonės, kurių imamasi, neišsprendžia problemų akimirksniu.
Per 5 metus buvo nužudyti 6 mažamečiai ir 15 naujagimių
Greneralinis prokuroras E.Pašilis Seime pateikė penkerių pastarųjų metų statistiką.
Pasak jo, sunkių sveikatos sutrikdymo nusikalstamų veikų registre užregistruojama apie 3-5 atvejus per metus. Per penkerius metus artimoje aplinkoje buvo nužudyti šeši mažamečiai ir penkiolika naujagimių.
Nuo įvairių nusikalstamų veikų nukenčia apie 2,8 tūkst. nepilnamečių. Iš jų artimoje aplinkoje nuo tėvų, patėvių, įtėvių ar artimų giminaičių nukenčia apie 1 tūkst. vaikų iki 18 metų. Dar apie 400 vaikų nukenčia nuo nepažįstamų asmenų.
Duomenys rodo, kad apie 1 tūkst. nepilnamečių kasmet patiria vienokį ar kitokį fizinį smurtą. Apie 200 jų patiria seksualinio pobūdžio prievartą. Dar 100 – psichologinę. Dažniausia nusikalstama veika – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
Opozicija nesulaukė atsakymų
Opozicijos nariui konservatoriui Mykolui Majauskui Seimo posėdis priminė Bendrojo pagalbos centro statistiką. Opozicijos narys piktinosi, kad generalinis prokuroras nepateikia konkrečių ataskaitų, kas kaltas, kad nebuvo užkirstas kelias smurtui prieš keturmetį vaiką, kuris buvo žiauriai sumuštas ir mirė.
M.Majauskas siūlė SADM ministrui paskirti vieną atsakingą asmenį, kuris koordinuotų vaikų klausimus.
„Kviečiu nesikratyti atsakomybės, aiškiai pasakyti, kas kalti dėl šios tragedijos, ir pasakyti, kuriuo keliu toliau eisime“, – sakė M.Majauskas.
Siekia centralizuoti vaiko teisių apsaugą
Kartu bus pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Pagal jį, šalyje būtų centralizuojama vaiko teisių apsauga, nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Gavusi pranešimą apie pažeidimą vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t.y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką įvertintų ir nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio, būtų nustatoma, kokiais atvejais vaikas skubiai paimamas iš šeimos.
Centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą nuspręsta po keturmečio vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, įtarimai mažamečio nužudymu pateikti jo artimiesiems – motinai ir patėviui. Paaiškėjo, kad dar iki šio tragiško atvejo buvo signalų dėl galimo smurto prieš vaiką, bet nusprendus šeimą įrašyti į socialinės rizikos sąrašą informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus į Socialinių paslaugų centrą tiesiog nebuvo nusiųsta.
