„Pratybos „Zapad 2017“ yra pavyzdys vienų iš tų pratybų, apie kurias norėtume būti informuojami iš anksto“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jis teigė, kad galimybė keistis informacija apie pratybas dar prieš joms įvykstant aptarta su Rusijos diplomatais.
J.Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad NATO siekia modernizuoti dokumentus, kuriuose reglamentuojamas pratybų skaidrumas ir tarptautinis stebėjimas. Jo teigimu, Rusija naudojasi tuose dokumentuose esančiomis spragomis, kad rengtų pratybas, apie kurias nieko nepraneša iš anksto.
„NATO dirba ties tuo, kad modernizuotų Vienos dokumentą, atsižvelgiant į esamas jo spragas“, – sakė NATO vadovas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos BNS pateiktais duomenimis, Rusija užpernai surengė 20 pratybų, apie kurias nieko neskelbė iš anksto. 2016 metų duomenų diplomatai nepateikė.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šiais metais vyksiančiose pratybose „Zapad“ demonstratyviai rengiamsi karui su Vakarais. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad šie mokymai tikriausiai bus didžiausios kada nors vykusios pratybos prie Lietuvos sienų.
Žvalgyba „Zapad“ įvardija pagrindiniu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui 2017 metais.
Anot pareigūnų, per anksčiau vykusias „Zapad“ pratybas treniruotasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.
Pastarąjį kartą pratybos „Zapad“ vyko 2013 metais. Anot Maskvos ir Minsko, šiose pratybose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.
Baigia derinti vadovavimo Baltijos batalionams schemą
J.Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad NATO susiduria su iššūkiu kurdama Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojamų batalionų vadovavimo schemą.
Pasak jo, vadovavimo vienetams principus šiuo metu baigia formuoti NATO kariniai vadai.
„Mūsų kariniai vadai šiuo metu baigia vadovavimo ir kontrolės detales. Tai yra šiek tiek sudėtinga, nes tai bus ne tik nacionalinės vadovavimo ir kontrolės derinys, bet mes taip pat turime suplanuoti, kada vadovavimą ir kontrolę atiduoti NATO (derinti)“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Stoltenbergas.
NATO pernai nusprendė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją. Iš viso taip bus dislokuota apie 4 tūkst. karių.
Pirmieji Lietuvoje kuriamo bataliono kariai į šalį atvyko prieš kelias savaites. Šiam vienetui vadovaus Vokietija.
„Mes esame tinkamame kelyje turėti batalionus arba kovines grupes (dislokuotas) birželį, tai visą laiką buvo mūsų tikslas“, – sakė J.Stoltenbergas.
Batalionui Estijoje vadovaus Jungtinė Karalystė, Latvijoje tai darys Kanada, o Lenkijoje – Jungtinės Valstijos.
