Unikalios parodos atidarymas – apie Lietuvos gelmes, kur kiekvienas tautinis rūbas turi savo reikšmę, istoriją ir paskirtį.
Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys, kaip ir žemaitės, dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Dėvėjo ir panašiai pasiūtus marškinius. Kaip ir žemaitės, lietuvininkės vilkosi keletą marškinių, sijonų, vienu metu ryšėjo keliomis skarelėmis. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai daug paprastesni, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.
Parodos rengėjai – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus. Parodoje eksponuojama ikonografinė medžiaga iš Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos ir Šilutės muziejaus fondų. Po parodos atidarymo visi renginio dalyviai turėjo unikalią progą prisidėti mezgant tautinę juostą.
Pirmoji virbalus į rankas paėmė Pasvalio r. Joniškėlio krašto šviesuolė – Aldona Rapkevičienė. A. Rapkevičienė – mokslininkė, etnografė, visą gyvenimą puoselėjanti liaudišką kultūrą bei ugdanti jaunąją kartą lietuviškomis vertybėmis. Juostą muziejaus lankytojai megs visus metus iki pat Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo kitais metais.
