Kauno „Ryto“ pradinėje mokykloje eilės susidarė dar sekmadienį vakare. Prano Mašioto pradinėje mokykloje, Panemunės, Juozo Grušo meno gimnazijoje eilės susidarė tik pirmadienį ryte.
Registravimas prasideda 13 valandą. Prano Mašioto pradinė mokykla šiemet ketina priimti per 70 pirmokų, tačiau 11 valandą išankstiniame pačių tėvų sudarytame sąraše buvo 85 pavardės. Pasak Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos, priimant vaikus į Kauno mokyklas pirmenybė teikiama gyvenantiems kiekvienos ugdymo įstaigos teritorijoje. Todėl netoli Šilainiuose esančios „Ryto“ pradinės mokyklos gyvenantys vaikai į ją patekti galės net ir prašymą pateikus kovo ar balandžio mėnesį. „Į šią, kaip ir į kitas mokyklas, priimami pirmiausia vietiniai vaikai. Jei vietinių vaikų bus daugiau, nei mokykla gali sutalpinti, tada bus žiūrima į vaiko gyvenamosios vietos registracijos datą, ir pirmenybę turės tas, kuris anksčiau tame rajone apsigyveno.
Prašymus šių vaikų tėvai gali atnešti bet kada – ir kovą, ir balandį, ir vėliau. Jei priėmus visus vietinius vaikus mokykloje dar liks vietų, į ją patekti galės ir pirmokai iš kitų rajonų.
Būtent čia pirmenybė yra pagal prašymo pridavimo laiką“, – aiškino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas V.Mažeika. Pasak V.Mažeikos, būtent kituose miesto rajonuose gyvenantys tėvai ir sudarė daugumą, praėjusią naktį stovėjusią eilėje prie „Ryto“ pradinės mokyklos. Kauno savivaldybė šių metų pradžioje kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama daugiau savarankiškumo sprendžiant dėl mokinių priėmimo į mokyklas kriterijų. „Esminiai priėmimo tvarkos kriterijai yra nustatyti valstybės ir mes savarankiškumo neturime. Neseniai kreipėmės į ministeriją dėl galimybės kriterijus nusistatyti pačiai savivaldybei. Mes turėtume planą, kaip išvis panaikinti naktines eiles. Tai būtų prašymų priėmimas ištisus metus“, – teigė V.Mažeika.
Kaip pirmenybė patekti į mokyklą suteikiama tiems vaikams, kurie gyvena konkrečios mokyklos teritorijoje. Tais atvejais, kai mokinių skaičius didesnis, nei mokykla gali priimti, atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą.
„Tarkime, gauname dviejų mokyklos rajone gyvenančių šeimų prašymus jų atžalas priimti į tą pačią mokyklą. Jei mokykla nesutalpins abiejų moksleivių, pirmenybę turės tas, kurio šeima konkrečioje vietoje gyvena nuo seniau.
Žinome ne vieną atvejį, kai šeima, prieš mėnesį deklaravusi gyvenamąją vietą, teikia prašymą, o vėliau vaikui pakliuvus į mokyklą išsideklaruoja. Kitaip sakant, šalia mokyklos gyvenantys vaikai turi didesnes galimybes patekti į jas, nes atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą“, – aiškino V.Mažeika.
Anot V.Mažeikos, Šilainiuose yra buvę atvejų, kai gyvenantiems mokyklos teritorijoje vaikams į pirmas klases trūko vietų, o rudenį paaiškėdavo, kad mokykloje daugiau nei pusė moksleivių iš kitų miesto vietų.
Vilnius siūlo rinktis internetinį kelią
Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė atnaujinti priėmimą į bendrojo ugdymo mokyklas – jau nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu. Todėl tėvams nebereikės būriuotis prie mokyklų norint užrašyti vaiką į mokymo įstaigą, o užpildytą paraišką patogiai pateikti tiesiog internetu.
Pateikdami prašymą ir rinkdamiesi mokyklą, kurią lankys jų vaikas, tėvai galės nurodyti iki penkių bendrojo ugdymo įstaigų – mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, ir keturias mokyklas, į kurias taip pat norėtų leisti savo vaiką.
Prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat, todėl tėvai raginami neskubėti, gerai įvertinti mokyklas, kurias nori pasirinkti.
Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurie yra bent prieš dvejus metus deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Tačiau tėvams, kurių vaikai pradės lankyti mokyklą jau šį rudenį, rekomenduojame prašymus pateikti iki gegužės 26 d.
Užpildyti internetu prašymai bus automatiškai perduoti prašyme nurodytoms mokyklos ir mokinių priėmimą mokyklos toliau vykdys savarankiškai, kaip ir buvo iki šiol. Preliminarius sąrašus, į kurią mokyklą yra priimtas vaikas, tėvai galės matyti jau birželio pradžioje.
Nors popierinių prašymų nebeliks, tėvai, kurie neturi galimybės užpildyti prašymo elektroniniu būdu namuose, tai padaryti galės ir atvykę į bet kurią sostinės mokyklą. Vilniaus miesto savivaldybėje registracija nebus vykdoma.
„Registruodami vaikus į mokyklas tėvai turės daugiau informacijos, o pati svetainė suteiks paprastumo ir aiškumo. Be to, elektroninis registravimas padidins priėmimo į mokyklas skaidrumą.
Šis registracijos mechanizmas nėra analogiškas priėmimo į darželius tvarkai – šiuo atveju mes tik centralizuotai surenkame prašymus, bet nesprendžiame dėl konkrečių priėmimų. Būtent pastarasis ypatumas viešojoje erdvėje dažnai būdavo iškraipomas“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Tam, kad išsirinkti mokyklą būtų patogiau, sukurtas interaktyvus sostinės mokyklų žemėlapis: jame patogu ir paprasta susirasti artimiausias mokyklas pagal savo gyvenamąją vietą, kalbą, kuria norima mokytis, ir klasę.
Įvedus namų adresą, mokymo kalbą ir klasę, žemėlapis parodys tą mokyklą, į kurią registruotis suteikiamas prioritetas pagal gyvenamąją vietą. Toks teritorinis suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais, tik šiais metais skiriasi jo pateikimo forma: vietoj gatvių ir namų numerių sąrašo pateikiamos mokyklų teritorijų schemos.
Tokia sistema bus patogesnė, nes atsiradus naujoms gatvėms ar namams bus aišku, kurios mokyklos aptarnavimo teritorijai jie priklauso. Teritorijos mokykloms nustatytos įvertinus, kiek moksleivių gali priimti įstaiga, toje teritorijoje registruotų šešiamečių vaikų skaičių, susisiekimą su mokykla ir kitus svarbius veiksnius.
Pagrindinis žemėlapio tikslas – ne tik nustatyti patogiai pasiekiamą mokyklą, bet ir šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams suteikti pirmenybę patekti į tokią mokyklą.
Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta gyvenamajai vietai, priklausys nuo to, ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Jeigu bus laisvų vietų, šie mokiniai bus priimti į norimą mokyklą.
Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijos į gimnaziją, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai.
Moksleiviai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą (penktą, devintą (I gimnazijos) ar vienuoliktą (III gimnazijos) klasę) toje pačioje mokykloje, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.
