„Praėjo beveik metai ir niekas nepasikeitė. Pinigus praradome 2013 m. rugpjūtį. Kalbant apie institucijų darbą, akivaizdu, kad mano bendradarbiavimo niekam nereikia, o mano domėjimasis taip pat niekam nesvarbus ir nėra jokių rezultatų“, – užsukęs į redakciją pasakojo vienas iš pinigus praradusių asmenų G.R. Vyras nenori viešinti savo pavardės (ji redakcijai žinoma. – Aut.), mat baiminasi, kad tai gali pakenkti jo profesinei karjerai, tačiau jis tikina negalintis susitaikyti su valdžios institucijų aplaidumu ir nenoru tirti didelio masto aferą.
Vieną dieną sąskaita buvo ištuštinta
Santaupų netekęs vyras prisipažino, kad iki lemtingo skambučio su pasiūlymu jokios investavimo patirties neturėjo: „Niekada nebūčiau sutikęs su pasiūlymu pabandyti, bet anksčiau teko girdėti, kad žmonės iš to šiek tiek uždirba. Vieną dieną skambučio sulaukiau ir aš, bet iš karto ant šio kabliuko neužkibau ir tik po kurio laiko nusprendžiau apsilankyti pasiūlymą pateikusios UAB „Markets Baltic“ įmonės biure.“
Investuoti „Forex“ biržoje siūliusi UAB „Markets Baltic“ rūpinosi klientų suradimu Lietuvoje, bet vėliau juos „perduodavo“ partneriams Londone: „Jie teikė visas konsultacijų paslaugas investavimo platformoje, rodė, kaip ir kur įkelti reikiamus dokumentus. Taip pat teko pasirašyti ir deklaraciją, kad suprantu investicijos riziką. Ši deklaracija sukėlė nemažai klausimų, nes dokumentas surašytas bendromis frazėmis apie tai, kad visą atsakomybę prisiima investuotojas.“
G.R. pirmiausia įnešė 2 tūkst. dolerių, mat įmonės atstovas tikino, kad pirmiausia nori parodyti, kiek galima uždirbti su mažesne pinigų suma, o tik vėliau investuoti didesnes. „Prisijungęs su savo duomenimis prie investavimo aplinkos galėjau matyti turimus pinigus, uždirbtus pinigus ir kaip sumos keičiasi“, – pasakojo jis. Pačius valiutos pirkimo ir pardavimo sandorius G.R. atlikdavo tik tada, kai sulaukdavo skambučio iš finansų analitiko.
Vėliau suradęs daugiau nukentėjusiųjų G.R. išsiaiškino, kad realių investavimo veiksmų šie žmonės veikiausiai taip ir neatliko, o jų sandoriai vyko „netikroje biržoje“, t.y. sistemoje, kurią veikiausiai kontroliavo brokeriai, tad ir investavimas buvo tik imituojamas, o visų veiksmų rezultatas – iš anksto nulemtas. Vieną dieną paaiškėjo, kad G.R. investicijų sąskaita buvo visiškai ištuštinta.
Iš balos lipa sausi?
Anot G.R., šiuo metu yra dvi institucijos, kurios tiria šią bylą, – tai Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba ir Lietuvos bankas. „Lietuvos banko specialistai teigia, kad byla perduota antstoliams. Bet juk įmonės nebėra? Iš ko antstoliai išieškos? Įmonei „Markets Baltic“ skirta bauda ir ją bandoma išieškoti, bet juk naudos gavėjai lieka nebaudžiami. Netikiu, kad 2017 metais mūsų teisėkūra yra tokia nepažengusi: juk net nusikalstamu būdu gautą turtą, kai savininkas negali pagrįsti jo kilmės, konfiskuoja, bet neturime tokios normos, kuri leistų taikyti sankcijas galutiniam naudos gavėjui? Tai juk galėtų būti direktorius, akcininkai ar pan., per kuriuos buvo veikiama“, – teigė jis.
Pašnekovas tikino, kad į panašias apgaulės pinkles nuolat patenka investavimo galimybėmis susidomėję tautiečiai, bet teisybės paieškos problemiškos. „Kodėl nesame pripažinti nukentėjusiais? Pagal tą straipsnį, kuriuo remiasi tyrėjai, nukentėjusi yra tik valstybė, o mes, fiziniai asmenys, negalime būti pripažinti nukentėjusiais. Jei nukentėjo valstybės interesai, tai kodėl žiūrima taip atsainiai? Pritaikyta 100 tūkst. litų bauda. Į užsienio bankus išplaukė keli šimtai tūkstančių litų, negana to, žmonės prarado pinigus, bauda taip pat neišieškota, nes viskas vyksta vangiai. Iš tokios ramios povyzos panašu, kad niekas čia per daug niekuo nesirūpina“, – piktinosi G.K ir pridūrė, kad kalbama apie realius apgaule išviliotus pinigus, tad tokia aplaidi reakcija sunkiai paaiškinama.
„Pikta ir tai, kad nuolat nukentėjusiems žmonėms skambinama ir rusiškai kalbantis asmuo siūlo investuoti. Akivaizdu, kad esame kontaktų sąrašuose. Tai rodo, kad nebaudžiamumas skatina dar toliau nusikalsti. Tai kas, kad „Markets Baltic“ užsidarė, bet šis atvejis parodė, kokia efektyvi valstybės valdymo sistema. Užtenka tik atsidaryti įmonę ir išsiųsti surinktus pinigus į užsienį, įmonę galima uždaryti ir imtis kito darbo“, – kalbėjo apie nusikalstamą schemą. Pašnekovas užsiminė, kad panašiai pasielgė ir liūdnai pagarsėjusios „Markets Baltic“ vadovė, kuri šiuo metu turi kitą darbą.
Pinigai seniai paliko Lietuvą
„Juk Lietuvos bankas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos turi užtikrini valstybės interesus. Suprasčiau, jei iš manęs būtų pavogę vištą, tarkime, nuo kažkokios sumos įsijungia „raudonos lemputės“ ir imama atidžiau sekti situaciją. Juk nukentėjau ne tik aš ir ne keli žmonės, tokių žmonių daug, o išvilioti pinigai seniai paliko Lietuvą“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, tam tikro lygio neveiklumas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui: piliečių pinigai išsiųsti į užsienį, o mūsų institucijos į viską žiūri labai atsainiai. „Juk nacionaliniu saugumu reikia rūpintis ne tik baiminantis, kad įvažiuos tankai, nuskurdinti valstybę galima ir kitais būdais. Tai tokia pat situacija, lyg iš jūsų kartą pavogtų automobilį, o paskui skambintų ir sakytų: „Tu žiūrėk, nes tuoj iš tavęs dar vieną pavogsiu“, – ironizavo jis.
Skambučiai iš Arubos nesiliauja
Dalis nukentėjusiųjų jau seniai nuleido rankas ir labiau rūpinasi, kaip uždirbti pinigų, nes vieni prarado po tūkstantį dolerių, bet yra „investavusių“ po 50 tūkst.
Skambučiai su pasiūlymais investuoti nesiliauja: „Neseniai vėl buvo skambinta ir iš Arubos (pietinės Karibų salos, priklausančios Nyderlandams), tiesa, į šį skambutį nebuvo atsiliepta. Veikiausiai esama duomenų bazės, iš kurios „Forex“ brokeriai ieško žmonių, kuriuos galėtų „pakabinti“, o mes ten patekome, nes lietuvių įmonė perdavė sąrašą anglams. Užsienio šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje, su tokiais sukčiais kovojama. Suprantama, jų institucijos gina nukentėjusiuos jų šalies piliečius. Juk tai tikrų tikriausias apgaudinėjimas, nes veiksmas vyksta imitacinėje aplinkoje“, – svarstė pašnekovas.
Nors ir nusivylęs teisėsaugos veiksmais G.R. tikino, kad ir ateityje rankų nuleisti nežada. „Nukentėjo daugybė žmonių, yra jų prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą. Nesuprantu, kur problema? Ko dar trūksta? Lietuvos bankas pasielgė labai paprastai: atliko kratas, patikrino duomenis, skyrė 100 tūkst. litų baudą ir jau niekam neįdomu, kas vyksta toliau. Ikiteisminis tyrimas vyksta jau trejus metus. O kaip dėl nusikalstamumo užkardymo? Ar nereikia priimti sprendimo šiuo atveju, kad kiti taip nesielgtų? Jei nukentėjusi valstybė, tai kokia nuostolio suma?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Prarado 46 tūkst. dolerių
Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Valiušaitienė, paklausta, kuria kryptimi vyksta tyrimas, teigė, kad kai 2014 metais Lietuvos bankas atliko UAB „Markets Baltic“ patikrinimą ir nustatė, kad įmonė teikė investicines paslaugas neturėdama tam reikiamos licencijos, už teisės aktų pažeidimus skyrė beveik 30 000 eurų siekiančią baudą.
„Be to, kilus įtarimams dėl galimo sukčiavimo kreipėmės į teisėsaugos institucijas – Generalinei prokuratūrai ir Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai perdavėme tyrimo metu surinktą medžiagą. Mūsų žiniomis, šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis UAB „Markets Baltic“ veiklos tyrimas. Jo eigą komentuoti pagal kompetenciją gali tik teisėsaugos institucijos“, – teigė ji.
Anot jos, su skundais dėl UAB „Markets Baltic“ veiklos į Lietuvos banką kreipėsi 6 asmenys, kurie iš viso prarado 46 600 JAV dolerių, bet nukentėjusiųjų veikiausiai yra daugiau.
Nors UAB „Markets Baltic“ buvo paskirta bauda, jos nesumokėjus kreiptasi į antstolių kontorą, kuriai iki šiol nepavyko tos baudos išieškoti, nes įmonė neturėjo jokio turto, taip pat neturėjo pinigų savo sąskaitose. „Norisi tikėti, kad teisėsauga tinkamai atliks savo darbą ir kalti asmenys neišvengs ir materialinės atsakomybės“, – kalbėjo I.Valiušaitienė.
Į klausimą, ar po to, kai „Markets Baltic“ buvo skirta bauda, Lietuvos bankas yra sulaukęs informacijos apie daugiau panašiu būdu pinigus praradusių žmonių, pašnekovė sakė: „2016 m. gavome du skundus dėl nuostolių, patirtų prekiaujant „Forex“ valiutų rinkose. Vienu atveju paslaugas teikė kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti įmonė, kuri Lietuvos Respublikoje veikė nesteigdama filialo, todėl jos veiklą prižiūri licenciją išdavusi kitos šalies priežiūros institucija. Suinteresuotam asmeniui paaiškinome galimybes kreiptis į tą kitos šalies priežiūros instituciją pagal jos kompetenciją.
Kitu atveju klientas informavo apie nelicencijuotų subjektų veiklą, išanalizavę gautą įtarėme galimą sukčiavimą, o tokius atvejus pagal kompetenciją turi tirti teisėsauga. Iki tol esame gavę ir daugiau skundų dėl nelicencijuotų subjektų veiklos, kuriems tarpininkaujant buvo prarasti pinigai „Forex“, dvinarių opcionų ar panašiose rinkose. Dažnai žmones viliojo trečiųjų šalių jurisdikcijose įsteigtos įmonės, kurių veikla Europos Sąjungoje neprižiūrima, ir tokiais atvejais reikia būti itin atsargiems, kad neprarastume pinigų“, – perspėjo ji.
