– Ar vaikams ne per anksti tapti pirmaklasiais jau nuo šešerių metų? – „Lietuvos rytas“ paklausė šalyje žinomos edukologės Austėjos Landsbergienės.
– Svarstydami, ar reikia leisti vaikus į mokyklą nuo šešerių metų, pirmiausia turime įvertinti, ar iš viso naudinga šešiamečiams tapti mokinukais, o jau tada išsiaiškinti, ar parengėme tokio amžiaus vaikams tinkamas sąlygas mokyklose, ugdymo metodus, mokymo programas.
Gal net svarbiausias klausimas – ar mūsų mokytojai jau pasirengę mokyti metais jaunesnius vaikus. Šešiamečiai kitokie negu septynmečiai. Tokio amžiaus vaikams vieni metai – šeštadalis jų gyvenimo, jie labai sparčiai auga, sąmonėja, todėl tarp šešiamečių ir septynmečių pastebima didžiulių skirtumų.
Tačiau apibendrintas atsakymas į klausimą, ar šešerių metų vaikas jau gali eiti į mokyklą, būtų „taip“.
– Kelerių metų savo vaikus jūs išleidote į pirmą klasę?
– Trys mūsų vaikai gimė Belgijoje ir ten pradėjo lankyti mokyklą būdami maždaug šešerių metų. Mat pagal tos šalies įstatymus pirmaklasiais tampa visi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka šešeri metai – jie gali būti gimę ir sausio 1-ąją, ir gruodžio 31-ąją.
Ketvirtas vaikas gimė Lietuvoje ir pradėjo mokytis nuo septynerių.
– Kokie ankstyvesnio vaikų ugdymo privalumai?
– Atkreipčiau dėmesį į socialinį aspektą. Lietuvoje nemažai socialinės rizikos šeimų, tėvai patys nelinkę ugdyti savo atžalų.
Todėl visi mokslo tyrimai rodo, kad naudinga, jei socialiai pažeidžiami vaikai pradeda anksčiau lankyti mokyklą, – jų įgūdžiai vėliau būna tvirtesni, o mokymosi rezultatai geresni nei mokinių, pradedančių mokslus labiau paaugus.
Bet sakydami, kad ankstyvas lavinimas būtų naudingas dalykas, turime atsižvelgti į esminę sąlygą – atsakyti, ar jam pasirengusios mūsų mokyklos.
Pradinėje mokykloje svarbiausia išmokyti vaiką mokytis, jam turi būti čia gera, jis turi būti ugdomas tarsi žaidžiant, per naują patirtį, eksperimentuojant. Čia reikia ugdyti labiau socialinius santykius nei akademinius įgūdžius. Antraip vaikas, verčiamas klusniai sėdėti pamokoje, tik ims bodėtis mokykla.
Amerikiečių mokslininkai įrodė tyrimais, kad jeigu pradinėse klasėse mokymas per daug akademiškas, vaikams išnyksta noras mokytis.
Lietuvoje jau pradinėje mokykloje mokymo programa labai akademiška. Nors rekomenduojama pirmose klasėse vaikams neskirti namų darbų, šios sąlygos nesilaikoma. Vadinasi, septynerių metų vaikai net ir sėdėdami pamokose nepajėgia aprėpti visų jiems peršamų žinių pagal programas ir turi toliau mokytis namie, o tai juos pervargina. Tada dingsta motyvacija mokytis.
Todėl drįsčiau apibendrinti, kad dar nesame pasirengę pradėti mokyti vaikus nuo šešerių metų.
– Turbūt ir dauguma mokytojų dar nėra pasirengę mokyti pirmaklasius tarsi žaisdami su jais?
– Iš tiesų mūsų mokytojų amžiaus vidurkis toli gražu ne jaunystės metų ir tolydžio vis auga.
Žinoma, žmogui, kuris 20 metų mokė pradinukus, sunku pasakyti, kad dabar reikia dirbti visiškai kitaip. Be abejo, yra vienas kitas pedagogas, kuris atviras naujoms idėjoms, nebijo jų taikyti praktiškai, bet tokių nedaug.
– Vadinasi, manote, kad artimiausiu metu nerealu paankstinti pradinio mokymo?
– Aišku, įstatymą galima išleisti, bet naudos nebus. Pirma reikia mokytojus perkvalifikuoti arba kryptingai tobulinti jų darbo metodus. Tai sisteminiai pokyčiai, ir poros metų neužteks, kad jie įvyktų.
– Ar numatoma išimtis tėvams, kurie nenorės leisti savo vaikų į mokyklą nuo šešerių metų, nepadės susidaryti pirmose klasėse dviem sunkiau bendraujančių skirtingo amžiaus mokinių grupėms?
– Manau, nusprendus, kad vaikai privalo eiti į mokyklą nuo šešerių metų, visi ir turi laikytis tokios tvarkos. Juo labiau kad taikant panašias išimtis dalis tėvų gali nuspręsti, kad geriau jų vaikams pradėti mokytis nuo aštuonerių metų. Tuomet pirmokų amžiaus skirtumas siektų net porą metų, o tai milžiniškas vaiko raidos tarpsnis.
Daugelyje šalių yra klasės, kur mokosi skirtingo amžiaus vaikai. Tai būna kaimų ar privačios mokyklos, kur į vieną erdvę suburiami kelių klasių mokiniai. Bet tokiais atvejais mokytojui valdyti klasę paprastai padeda padėjėjai, kurie gali individualiai dirbti su mokiniu.
Pas mus nėra sukurta tokių sąlygų, o iš to paties vadovėlio ir šešiametis, ir aštuonmetis negali mokytis vienodai sėkmingai. Jau ir taip Lietuvos švietimo sistemoje didžiulis chaosas, todėl nereikėtų dar jo didinti neparengtais eksperimentais.
