„Į šio įstatymo kūrimo procesą Justas Džiugelis ir aš pastaruoju metu esame tam tikra forma įsitraukę, lankomės susitikimuose, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupėse dirba mūsų padėjėjai.
Mes turime tam tikrų pastebėjimų ir tas projektas kol kas neatėjo į Seimą, bet jame matome daug problemų, kurios pačiame kūrimo procese leidžia įtarti, kad naujas projektas ne tik situacijos nepagerins, bet gali ir pabloginti“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Darbo grupėse darbas imituojamas
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs parlamentaras Justas Džiugelis pasakojo, kad dar sausio mėnesį kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu dėl Socialinių įmonių įstatymo, kuris padėtų neįgaliesiems ir asmenims iš socialinės atskirties grupių sėkmingai įsidarbinti atviroje rinkoje.
Pasak J.Džiugelio, tada ministras pažadėjęs, jog ministerija dės visas pastangas, kad sėkmingai būtų pakeista dabartinė socialinių įmonių sistema, buvo numatytos datos, kada turi būti atlikti konkretūs veiksmai, ir buvo duoti nurodymai darbo grupėms.
„Aš pats buvau vieną kartą nuvažiavęs į tos grupės susitikimą ir supratau, kad ten vyksta darbo imitavimas. Sėdi daug žmonių, daug įvairiausių suinteresuotų pusių, bet visiškai nėra išlaikoma proporcija, kad būtų konstruktyvus dialogas, kad būtų pasiektas koks nors rezultatas, o ne vien darbas dėl darbo“, – kalbėjo J.Džiugelis.
Jis sakė, kad jau yra matomi paskutiniai darbo grupės vaisiai, deja, jie, parlamentaro teigimu, nuviliantys. „Valstietis“ J.Džiugelis sakė, kad tie darbo vaisiai simboliniai, kosmetiniai ir neduodantys realios naudos.
„Iš sąnaudų ir naudos analizės matyti, kad truputėlį kai kur sumažinti, kai kur padidinti reikalavimai, bet esmės tai nekeičia ir graudžiausia, kad į sąnaudų analizę žiūrima per finansinę prizmę, be abejo, tą irgi reikia daryti biudžeto prasme, bet nėra žiūrima į socialinę naudą, o, mano manymu, socialinės įmonės turi teikti socialinę naudą visuomenei ir vadinamosioms socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Ko gero, pagrindinis dalykas – kad dabartinė darbo grupė visiškai neturi kūrybiško požiūrio, verda savo sultyse ir, deja, net nekalba apie socialinio verslo koncepciją, kuri yra 2013 metais patvirtinta ir tai turėtų būti, ko gero, pats pagrindas, kaip turėtų atrodyti socialinis verslas Lietuvoje, įtraukiantis socialiai pažeidžiamas grupes“, – žurnalistams pasakojo J.Džiugelis.
Pasak jo, absurdiška tai, kad kartu su neįgaliųjų bei socialinių įmonių atstovais darbo grupėje nėra ir kol kas nebuvo nė vieno atviros darbo rinkos atstovo, o socialinio verslo koncepcija dulka stalčiuose.
Peikė visą įstatymo priėmimą
Kalbėdama apie Socialinių įmonių įstatymo kūrimą ir priėmimą A.Maldeikienė neslėpė, kad jau nuo pat pradžių, kai 2004-aisiais buvo priimtas pirmasis šio įstatymo variantas, klausimų ir minčių kyla nemažai.
„Jau pirmas šito įstatymo projekto etapas yra labai įdomus. 2004-aisiais priimtas Socialinių įmonių įstatymas. Jis priimtas mėnesiu pavėlavus, jau po mūsų įstojimo į Europos Sąjungą, nors turėjo būti priimtas iki tol.
Tuometis viceministras akcentavo humanišką prasmę, kad tai yra įstatymas, kuris padės tikslinėms atskirties grupėms grįžti į atvirą darbo rinką, joje įsitvirtinti. Socialinė įmonė buvo matoma kaip tokia vieta, kur žmogus, neturintis kokių nors socialinių gebėjimų ar darbo įgūdžių, ateina, tų įgūdžių įgyja ir keliauja po to į atvirą rinką, bent aš taip supratau ir taip buvo pristatoma“, – pasakojo A.Maldeikienė.
Tačiau, pasak politikės, socialinių įmonių skaičius vis auga ir už atitinkamų žmonių paruošimą darbo rinkai joms mokamos dotacijos iš valstybės biudžeto.
„Tačiau kas atsitinka? Pamatė, kad tos biudžeto lėšos vis auga ir kad daugiau nei 6 tūkstančiams neįgaliųjų skiriama dešimt kartų didesnė (pastaruoju metu – arti 30 mln. eurų) biudžeto dotacija toms darbo vietoms, kai 47 tūkst. neįgaliųjų, dirbančių atviroje darbo rinkoje, lieka apie 3 mln. Kažkokia klaiki disproporcija“, – sakė parlamentarė.
Ji teigė, kad pradėjus žiūrėti giliau nesunku pastebėti, kad tie pinigai atitenka tam pačiam verslui, o tada ministerija sukuria darbo grupę, kad ši taisytų įstatymą. Problema, anot politikės, ta, kad toje darbo grupėje yra septyni žmonės iš socialinių įmonių, kurie gauna tas dotacijas, ir tik keturi neįgaliųjų atstovai, tad nėra suinteresuotų pusių proporcijos.
Lietuvoje dabar veikia dabar 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 6 tūkst. žmonių ir jos gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno tokios įmonės darbuotojo išlaikymas siekia 3820 eurų.
Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų 47 tūkst. dirba.
