Ir atvirkščiai, mažesnieji (skaičiumi) koalicijos partneriai jau atvirai rodo nepasitenkinimo ženklus, matydami, kad LVŽS dauguma koalicijoje mažai žiūri jų interesų. Tai ypač išryškėjo svarstant urėdijų reformos įstatymą – miškų ūkis nuo seno yra socialdemokratų interesų sritis.
Vilkai matuojasi avies kailius
„Sakyti, kad LVŽS ir socialdemokratų koalicija byra, o konservatoriai taikosi į valdžią, būtų pernelyg drąsu“, – teigė politikos mokslų profesorė Jūratė Novagrockienė.
Jos manymu, konservatorių ir valstiečių suartėjimo ženklai gali reikšti du dalykus. Pirma – kai kurios LVŽS programinės nuostatos artimos konservatoriams.
„Antra, G.Landsbergis įgavo daugiau pasitikėjimo, laimėjęs TS-LKD pirmininko rinkimus. Jis ėmė formuoti savo taktiką, kurios tikslas – pagerinti konservatorių įvaizdį, pateikti dešiniųjų partiją kaip konstruktyvią opoziciją. Reikia prisiminti, kaip visuomenę erzino arši politinė priešprieša po Nepriklausomybės atkūrimo“, – priminė mokslininkė.
Konservatorių suminkštėjimą galėjo reikšti ir Senelio frazė Vasario 16-ąją, kai jis sakė proginę kalbą iš balkono.
Mįslinga Senelio frazė
„Užtenka spardyti Ramūną Karbauskį“, – žinią Lietuvai (ir saviškiams, aišku) pasiuntė Vytautas Landsbergis, prieš tai perspėjęs „valstiečių“ lyderį ketureiliu apie mašiną, paną, dėl kurių neverta parduoti Lietuvos.
Jeigu prisimintume praėjusią kadenciją, konservatoriai nebuvo tokie švelnūs oponentai anuomet valdžiusiems socialdemokratams. Kilus net palyginti menkam skandalui (Rimantės Šalaševičiūtės prisipažinimas apie kyšį, Vėjūnėlės dvaro reikalai) konservatoriai kaldavo Algirdo Butkevičiaus komandą iki galo.
Konservatorių pozicija dėl Gretos Kildišienės buvo principinga, bet palyginti santūri. Nuodėmė sunki, bet – atleidžiama. Ypač, jei būtų pasiekta politinių susitarimų.
Politologai neatmeta, kad tokių gali būti. Ypač, kad nepasitenkinimą dėl pažemintos padėties jau rodo koalicijos partneriai socialdemokratai.
„Jie jaučiasi tarsi priglausti pamestinukai, skundžiasi, kad LVŽS su jais mažai tariasi, priima sprendimus vienašališkai. Bet jei būtų sudaryta LVŽS ir konservatorių koalicija, kaip ir buvo galvota po pirmojo Seimo rinkimų turo, „valstiečiams“ iškils grėsmė būti „suvalgytiems“. Konservatoriai yra politinio žaidimo meistrai, o R.Karbauskio komandai labai trūksta patyrimo“, – aiškino J.Novagrockienė.
Ką reiškia tapšnojimai?
Tačiau politikos analitikai neatmeta, kad G.Landsbergio patapšnojimai per petį S.Skverneliui nėra bandymas pakeisti politinių jėgų santykį Seime.
Tokiu būdu valdančioji koalicija kiekybiniu požiūriu būtų tvirtesnė, nes 56 „valstiečiai“ susivienytų su 31 konservatoriumi, dabar gi LVŽS šeimininkauja, turėdami 19 socialdemokratų paramą, pastebėjo politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Galvojau, ką reiškia draugiški G.Landsbergio gestai S.Skvernelio atžvilgiu, V.Landsbergio raginimas nespardyti R.Karbauskio... Gali būti dvi priežastys: arba konservatoriai prarado viltis pakeisti koalicijos santykį ir kuria nuosaikios, draugiškos opozicijos įvaizdį, arba veikia pagal taisyklę „skaldyk ir valdyk“, bandydami įvaryti pleištą tarp dabartinių koalicijos partnerių.
Apie nesutarimus tarp R.Karbauskio ir S.Skvernelio žinių yra jau senokai. Iš tiesų, tai labai skirtingi politikai, kilę iš skirtingos socialinės aplinkos. Vienas – žemvaldys milijonierius, kitas – statutinis pareigūnas, pasukęs į politikos sritį“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Politologas neatmetė, kad konservatoriams niežti rankos pagriebti nors gabalėlį valdžios, todėl socialdemokratams reikia būti labai budriems.
„Valstiečiai irgi turėtų būti atsargūs, jei ryžtųsi susidėti su konservatoriais. Tokios koalicijos sąlygomis jie siektų tapti vyraujančia jėga, turint omenyje konservatorių ambicijas, įsitikinimą, kad tik jie geriausiai tarnauja Lietuvai, jų aroganciją. G.Landsbergis pasižymi gerokai mažesne arogancija nei Andrius Kubilius, bet ir jam užtenka“, – įsitikinęs politikos analitikas.
V.Dumbliausko nuomone, politikos arenoje matyti keistų judesių, kurie gali pateikti ne vieną staigmeną.
