Kovingosios žurnalistės virsmas
Tačiau lietuvių rašytojai – atkaklūs idealistai ir vis tiek kuria. Kai kuriems sekasi labai neblogai – jų knygos tampa bestseleriais. Tik aiškėja, jog šių laikų sąlygomis neužtenka vien tik parašyti gerą kūrinį, net ir populiaria tema. Knyga – taip pat prekė, kurią reikia parduoti. Lietuvių autoriai, pasirodo, nestokoja išmonės išbandydami naujus rinkodaros būdus.
Ketvirtadienį prasidėsiančios Vilniaus knygų mugės dienomis naują knygą pristatys televizijos žurnalistė Rūta Janutienė. Kaip literatė ji pažįstama iš aštrių biografinių kūrinių apie Dalią Grybauskaitę („Raudonoji Dalia“) ir Vytautą Landsbergį („Dinastija“).
Šių metų Vilniaus knygų mugėje R.Janutienė su bendraautoriais parengė staigmeną , tačiau neturinčią nieko bendra su politika. Bus pristatyta knyga apie sodininkystę „Keturi pavasariai“. Ji susijusi su atsinaujinančia televizijos laida „Skinsiu raudoną rožę“.
„Aš nesu tik arši, į atlapus politikams kimbanti demaskuotoja. Pastebėjau, jog nėra lietuvių autorių knygos apie sodininkystę, gėles“, – sakė R.Janutienė.
Tarp knygos autorių – ir Palmira Kelertienė. R.Janutienė tikisi, kad jos parengti horoskopai, susiję su gamtos ciklais, sodais ir gėlėmis, turės įtakos knygos populiarumui.
Atvėrė akis naivuoliams
Į lietuviškų bestselerių viršūnes greitai iškopė naujausia, šeštoji, žurnalisto, rašytojo, televizijos laidos „Mafijos kronikos“ scenaristo ir vedėjo Dailiaus Dargio knyga „Juodosios mafijos našlės“.
Pirmojo leidimo tiražas – beveik išpirktas.
Toks „juodas“ sutapimas: knygai pasiekus perkamumo viršūnę praėjusių metų gruodį Kaune buvo nušautas bušido meistras Remigijus Morkevičius. Jis paliko gedinčią našlę su kūdikiu ant rankų...
„Mane, kaip kaunietį, visada glumindavo daliai kauniečių būdinga kriminalinė romantika. Net išsilavinę, padorūs žmonės nuoširdžiai tikėjo, kad Henrikas Daktaras ir jo sėbrai buvę vos ne „svieto lygintojai“, maitino nuskurdėlius, šelpdavo senukus. Nusprendžiau parodyti, kad Henytės gauja, kaip ir kitos praėjusio amžiaus pabaigos Kauno gaujos, buvo paprasčiausi banditai – tik pasižymėję išskirtiniu žiaurumu, godumu, papirkę nemažai teisėsaugos pareigūnų ir net politikų“, – apie pirmosios bestseleriu iš karto tapusios knygos „Tikroji Daktarų istorija“ atsiradimą pasakojo D.Dargis.
Šios pirmąsyk 2010 m. gegužę išleistos knygos buvo išpirktas net 45 tūkst. egzempliorių tiražas – pasiektas rekordas lietuviškos kriminalinės publicistikos srityje.
Pasirinko savarankišką kelią
D.Dargis iš karto suprato, jog parašyti vien intriguojančio, aktualaus siužeto kūrinį neužtenka, reikia mokėti jį parduoti.
Žurnalistas tapo pirmuoju šių laikų lietuvių rašytoju, kuris ėmėsi rizikingo žingsnio, – įkūrė nedidelę leidyklą ir pats leidžia savo knygas.
„Pagalvojau – kodėl turėčiau atiduoti pusę pelno leidyklai? Pabandžiau leisti knygas savarankiškai. Mano atveju bandymas pasitvirtino. Bet jokiu būdu neraginu visų autorių sekti mano pėdomis. Yra nemažai rizikos ir daug vargo“, – perspėjo rašytojas.
D.Dargis aiškino, jog leisdamas pats savo knygas autorius turi rūpintis ir viešaisiais ryšiais, reklama, pats susirasti korektorius, dizainerius, sudarinėti sutartis su knygynais. Taigi daryti tai, ką už autorių gali padaryti leidykla.
„Paprastas pasirinkimas: arba daug vargsti, arba gauni mažiau pinigų“, – tokią leidybos rinkodaros formulę išvedė D.Dargis, kurio visos šešios knygos jau yra išpirktos beveik 150 tūkstančių egzempliorių tiražu.
Nauju keliu pasuko ir poetas
Jo pėdomis su tam tikromis išlygomis pasekė naujai sužibusi poezijos žvaigždė – Mantvydas Leknickas.
Praėjusiais metais jam nepavyko prikalbinti jokios leidyklos, kad ji savo lėšomis išleistų pirmąjį jo poezijos rinkinį „Kniedytos mintys“. Leisti plačiai skaitytojų publikai nežinomo autoriaus kūrinį, ir dar poeziją, – drąsios leidyklos neatsirado.
Tuomet M.Leknickas ėmėsi savotiškos kūrybinės avantiūros: dar neišleistą knygą ėmė pardavinėti „avansu“ per socialinius tinklus, ieškoti rėmėjų. Ir – sėkmė!
Buvo parduotas visas 8 tūkst. „Kniedytų minčių“ tiražas. Kaip poezijos rinkiniui – labai neblogas rezultatas. Šių metų Vilniaus knygų mugėje M.Leknickas pristatys naują net 400 puslapių poezijos rinkinį „360 priežasčių mylėti“. Jį autorius irgi išleido savo jėgomis.
Anot M.Leknicko, tokiu būdu jis įgijo literatūros rinkodaros ir leidybos patirties, nors teko įdėti gerokai daugiau triūso nei plunksnos broliams, kurie naudojosi leidyklų paslaugomis.
Knygų epocha dar nesibaigė
Žinomas rašytojas Herkus Kunčius, išgarsėjęs prozos kūriniais („Lietuvis Vilniuje“, „Dervišas iš Kauno“, „Pramanytos šalies pasakojimai“ ir kt.), dramaturgija, sakė, jog sunku atsakyti į klausimą, ar įmanoma uždirbti skalsios duonos vien iš literatūrinės kūrybos – tai priklauso nuo įvairių veiksnių.
Kalbėdamas apie literatūros rinkodarą H.Kunčius sakė pastebėjęs, kad Lietuvoje, kitaip nei Vakaruose, susitikimai su potencialiais skaitytojais mažai padeda išplatinti naujo kūrinio tiražą.
„Atėję į susitikimą žmonės daug klausinėja apie knygoje rašomas temas, ypač jei jos kaip nors susijusios su aktualijomis. Domisi rašytojo darbu, bet knygos pirkti neskuba, prašo papasakoti, kas ten rašoma, ar net paskaityti“, – šypsojosi H.Kunčius.
Rašytojas teigė didelių pastangų savo kūrybos reklamai nededantis – per 20 literatūrinės veiklos metų susidariusio skaitytojų rato jam užtenka.
H.Kunčius nepuola skambinti pavojaus varpais, kad elektroniniai tekstai greitu laiku išstums tradicines knygas ir literatūrai, tokiai, kaip ji suprantama ilgus amžius, ateis galas. Rašytojus esą pakeis tinklaraštininkai.
„Vis dėlto ekrane skaityti ilgus tekstus nepatogu, pavargsta akys. Pastebėjau, kad net jauni žmonės, interneto karta, jei skaito grožinę literatūrą, tai skaito popierines knygas“, – teigė rašytojas.
