Daugiabučiame name Klaipėdoje gyvenanti 64 metų Margarita Makarčeva jau kurį laiką bet kam buto durų neatidaro.
Pensininkė ypač baiminasi policijos inspektoriaus, kuris atėjęs moterį ragina greičiau išsikelti iš buto, nors jame klaipėdietė gyvena jau 24 metus.
Šie namai jai svetimi tapo po to, kai netikėtai mirus moters nesantuokiniam vyrui Jurijui Belozorovui jam priklausęs butas atiteko valstybei.
Pora taip ir nesusituokė
Po J.Belozorovo mirties M.Makarčeva trejus metus teismuose bergždžiai mėgino įrodyti, kad nuo 1993 metų gyvendami kartu juodu su vyru faktiškai buvo sukūrę šeimą.
Mirus vienam sutuoktiniui ir nesant testamento kitas sutuoktinis tampa visateisiu turto paveldėtoju.
Tačiau ši įstatymo nuostata negalioja, kai pora gyvena nesusituokusi, o partnerių teisinių santykių reglamentuojančio įstatymo Lietuvoje iki šiol nėra. Klaipėdietės nelaimei, per 20 metų pora taip ir nespėjo susituokti.
„Vis ruošėmės, bet nesuspėjome, nes kamavo vis nauji rūpesčiai: abu buvome ligoti, be to mane ištiko insultas, po to susirgo mano motina, vėliau ji mirė. Santuoką atidėliojome ir dėl užsitęsusio buto remonto.
Rodytis Metrikacijos skyriuje Jurijus varžėsi ir dėl to, kad viena koja labai raišavo.
Kartą jau buvome apsisprendę dėl bažnytinės santuokos, kuri dabar prilyginama oficialiai. Net buvome nuėję į cerkvę, tačiau čia paaiškėjo, kad vyras nėra krikštytas, tad vėl viskas užsitęsė“, – pasakojo M.Makarčeva.
Planus suardė vyro mirtis
Moteris vyrui retkarčiais primindavo, kad su juo gyvena paukščio teisėmis ir reikėtų sutvarkyti turto nuosavybės dokumentus.
J.Belozorovo vardu buvo trijų kambarių butas Žardininkų gatvėje – jame pora gyveno, o iš mirusios tetos paveldėtas mažesnis butas Kauno gatvėje. Vyras moterį vis ramino, kad atsitikus nelaimei ji gatvėje neliks.
Pora planavo parduoti abu butus ir pirkti naujos statybos patogų būstą.
J.Belozorovas su M.Makarčeva jau buvo susitikę su vienos nekilnojamojo turto agentūros vadybininku ir dėl butų pardavimo su juo sudarę sutartį.
Tačiau 2013 metų gegužės pabaigoje visi poros planai žlugo.
J.Belozorovui netikėtai ėmė skaudėti gerklę, staiga pakilo temperatūra. Ligoninėje vyrui buvo nustatyta angina – gydytojai nusprendė ją operuoti.
Po operacijos prasidėjo komplikacijos, klaipėdietį ištiko vidinis kraujavimas ir jis tą pačią dieną mirė.
Kartu remontavo butus
Testamento taip ir nespėjęs surašyti J.Belozorovas jokių paveldėtojų neturėjo.
Po jo mirties M.Makarčeva kreipėsi į teismą prašydama jai pripažinti nuosavybės teisę į J.Belozorovui priklausiusį turtą: du butus ir kiek daugiau nei tūkstančio eurų vertės vienos įmonės akcijas.
Teisme liudiję moters kaimynai patvirtino, kad pora gražiai sutarė, kartu rūpinosi buitimi.
Neįgalumą turintį ir sunkiai vaikštantį vyrą M.Makarčeva slaugė ir prižiūrėjo.
Pora rūpinosi buto remontu. Per kelis kartus jame buvo keičiamos durys, langai, perklotos grindys, sienos išklijuotos tapetais, buvo perkami nauji baldai.
M.Makarčeva teigė, kad pardavusi bendrabučio kambarį, kuriame iki mirties gyveno jos motina, ji gautais pinigais prisidėjo prie abiejų J.Belozorovo butų remonto.
Moters tvirtinimu, įmonės akcijoms pirkti ji taip pat buvo skyrusi 3 tūkst. litų.
M.Makarčeva teisme įrodinėjo, kad lėšų turėjo pakankamai, nes įsigijusi verslo liudijimą prekiavo turguje.
Liudijimai teismo neįtikino
Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismui liudytojų pasakojimai ir ta aplinkybė, kad pora netgi 20 metų viename bute gyveno bendrai, įspūdžio nepadarė.
Teismas konstatavo, kad butą Žardininkų gatvėje J.Belozorovas privatizavo 1992 metais kovą, kai su M.Makarčeva dar nebuvo pažįstamas.
Butas Kauno gatvėje J.Belozorovui 2000 metais atiteko pagal tetos testamentą.
Pateikti kvitai teismo neįtikino, kad langai ir statybinės medžiagos buvo pirktos už M.Makarčevos lėšas. Moteris negalėjo įrodyti, kad savo pinigų skyrė ir įmonės akcijoms pirkti.
Kaip nepagrįstą ir neįrodytą moters ieškinį atmetęs teismas nustatė, kad įpėdinių ir paveldėtojų neturinčio palikėjo turtas atitenka valstybei.
Turtas atiteko valstybei
Klaipėdietei viltį suteikė jos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.
Jis nutarė, kad nors santuoka ir nebuvo sudaryta, bylos aplinkybių visuma patvirtina faktinius bendrus šeiminius M.Makarčevos ir J.Belozorovo santykius.
Pora bendrai naudojo turimas santaupas ir gaunamas lėšas. Palaidojusi vyrą moteris prižiūri jo kapą.
Teismo nuomone, visa tai patvirtina, kad tarp M.Makarčevos ir mirusiojo buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos ir jie kartu siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais.
Pripažinus, kad dalį mirusiojo turto paveldėjo ir valstybė, žemesniajam teismui buvo nurodyta nustatyti, kokiomis proporcijomis ir kokiu būdu jis turi būti padalintas.
Klaipėdietė buvo beapsidžiaugianti, kad teisybė triumfavo, kai netikėtai paaiškėjo svarbi aplinkybė.
Notarės neinformavusi apie tebevykstantį ginčą teisme valstybei atstovaujanti Mokesčių inspekcija gavo palikimo paveldėjimo liudijimą ir spėjo visą J.Belozorovo turtą Registrų centre perrašyti valstybės vardu.
Apygardos teismas nusigręžė
Bet dar kartą šią bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nekreipė dėmesio į apygardos teismo išvadas ir M.Makarčevos ieškinį vėl atmetė.
„Vien faktas, kad ieškovė gyveno ginčo bute, nėra pagrindas konstatuoti jos nuosavybės teisę į butą – faktinis naudojimasis turtu daiktinių teisių nesukuria“, – rėžė teismas.
Jis nebandė nustatyti, koks buvo valstybės privalomas kompensuoti moters piniginis indėlis į nekilnojamojo turto pagerinimą. Anot teismo, to ieškovė neprašė.
Negana to, ieškinį atmetęs teismas atsisakė panaikinti ir valstybei išduotą paveldėjimo liudijimą, nors pati notarė pripažino, kad jis per klaidą buvo išduotas neteisėtai.
Tokį apylinkės teismo sprendimą praėjusią vasarą patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas, nors prieš pusantrų metų jis buvo nutaręs priešingai.
Klaipėdietės kasacinis skundas Aukščiausiojo teismo nesudomino.
Ginčą spręs Strasbūro teismas
Rimvydas Kairys
Advokatas
„Civilinis kodeksas nustato turtinius santykius tarp partnerių teisėmis gyvenančių nesusituokusių vyro ir moters. Daugiau nei vienus metus kartu pragyvenusią porą Civilinis kodeksas pripažįsta kaip faktiškai egzistuojančią šeimą.
Tačiau Lietuva partnerių santykių nėra reglamentavusi atskiru įstatymu, nes politikai vis dar ginčijasi, ką vadinti šeima.
Susidaro teisinė kolizija, kai vienu atveju susituokusios poros atstovai automatiškai pripažįstami kaip vienas kito turto paveldėtojai, o partnerystės atveju kiekvienas partneris privalo įrodyti ne tik savo indėlį į sukurtą turtą ar turtinę teisę, bet ir šalių bendrą valią veikti būtent tuo tikslu.
Abiem atvejais abiejų šalių teisės skiriasi iš esmės, nors tarp jų yra susiklostę tie patys šeimos teisiniai santykiai.
Neteisinga yra ieškovės indėlį į bendrą turto sukūrimą vertinti vien tik nustatant įdėtą piniginių lėšų dalį.
Tai labiau būdinga statybos rangos ar paslaugų jungtinės veiklos sutartims, bet ne poros susitarimui dėl gyvenimo kartu kaip šeima.
Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre jau priėmė dėl nacionalinės teisės trūkumų vyro turto paveldėti negalėjusios M.Makarčevos pareiškimą prieš Lietuvą ir jį nagrinės artimiausiu metu.“
