Jis kartu su kitu Seimo nariu Rimantu Sinkevičiumi užregistravo įstatymo pataisas, kurios, pasak parlamentaro, atitinka miškininkų specialistų komisijos pateiktas išvadas.
J.Olekas pasakojo, kad praeitas Seimas, neradęs sutarimo, kaip turėtų būti keičiama Lietuvos miškininkystės sistema, urėdijos, Generalinė miškų urėdija ir kitos priežiūros institucijos, įtvirtino sistemą, kuri galioja iki šiol, tai yra Generalinė miškų urėdija kartu su 42 jai pavaldžiomis urėdijomis.
„Tačiau sudaryta plati miškininkų komisija, kurioje atstovauja ne tik urėdijų darbuotojai, bet ir miškininkų, girininkų sąjungos darbuotojai, profesinių sąjungų atstovai, išanalizavę net šešis variantus, kaip galėtų būti pertvarkoma ši sistema, pateikė siūlymą, kuris, mums atrodo, atitinka visus dabar ministro keliamus uždavinius, tikslus“, – sakė J.Olekas.
Pagal šį siūlymą kiekviena urėdija būtų sudaryta iš ne mažiau kaip 35 tūkst. ir ne daugiau nei 60 tūkst. hektarų ploto ir turėtų 100 tūkst. kubinių metrų medienos kirtimo apimtis.
„Tai yra būtų rentabili ir veiktų regione, būtų savarankiška įmonė, nes mano patirtis sako, kad vyksta didelis ginčas tarp regioninio, decentralizuoto darbo ir centralizavimo arba stambių medienos pramonės įmonių poreikių patenkinimo. Šiandien kiekviena urėdija turi nuo 15 iki 20, o kai kurios ir daugiau smulkių įmonėlių, lentpjūvių, kurios dirba tame regione, duoda darbo vietų ten dirbantiems žmonėms“, – kalbėjo parlamentaras.
Kritikos strėles paleido į ministrą
Pasak J.Oleko, Lietuvos miškų ūkis su visomis 42 urėdijomis tvarkosi „visiškai neblogai“, nes, jo teigimu, praėjusius metus visos įmonės baigė pelningai, o, palyginti su kitomis šalimis, miškų nėra iškertama per daug.
„Esame tokiame, sakyčiau, auksiniame viduryje tausojančio kirtimo, kada mūsų plotai, mūsų medienos apimtys žymiai išsiplėtė, ir ta prasme Lietuva yra turtingesnė“, – sakė J.Olekas.
Tiesa, kritikos neišvengė aplinkos ministras Kęstutis Navickas. J.Olekas teigė, kad kalbant apie reformą iš ministro pritrūksta argumentų arba tie argumentai nėra pamatuoti.
„Ministras metė kaltinimą urėdijoms, kad trečdalis lėšų nueina administravimui. Arba ministras nesusipažinęs, arba pavaldiniai nepateikę, bet duomenys rodo, kad mažiau nei 10 proc. yra bendriesiems reikalams ir administravimui.
Kitas jo argumentas – korupcija. Aš pasiėmiau praeitų metų (ataskaitą – aut.) „Korupcijos paplitimas Vyriausybės institucijose“, tai urėdijų pagal kiekį čia iš viso nėra tarp valstybinių institucijų. Kada žiūrime pagal Aplinkos ministerijos institucijas, tai urėdijos vėl toli gražu nepatenka net į pirmą penketuką“, – akmenis į aplinkos ministro daržą mėtė J.Olekas.
Tarp J.Oleko kritikuojamųjų atsidūrė ir konservatorių frakcija Seime, kuri, pasak jo, iškėlė klausimą dėl medžiotojų. Parlamentaras sakė peržiūrėjęs, kiek Seime yra medžiotojų, ir, jo teigimu, jų daugiausia būtent konservatorių frakcijoje: „Tai vėlgi paviršinis argumentas, kuris nieko nesako.“
„Dar daugiau: mes apsibrėžėme ir visiškai neseniai Vyriausybėje patvirtinome Vyriausybės programą, kurioje irgi nėra jokio sakinio apie tai, kad mes centralizuosime miškų ūkį ir urėdijas. Mes kalbame apie pertvarką, optimizavimą, bet pasitariant su vietos bendruomenėmis ir regionais“, – sakė politikas.
J.Oleko nuomone, urėdijas pertvarkius pagal socialdemokratų pateiktą modelį pelningumas tik augtų.
