Didžiųjų miesto savivaldybių vadovai suskubo purtyti galva, kad tokiam žingsniui nepasiruošta, nėra kur pabėgėlių apgyvendinti, mat neišspręsti klausimai dėl socialinio būsto suteikimo ilgoje eilėje jo laukiantiems vietos gyventojams ir pan. Ką apie tokią ministro iniciatyvą mano mažesnių savivaldybių vadovai?
Siūlymą vadina skubotu
Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas teigė, kad apie ministro planus be integracijos programos Rukloje perleisti pabėgėlius tiesiai savivaldybėms girdėjęs tik iš žiniasklaidos.
„Siūlymas – gana skubotas ir neapgalvotas. Viešojoje erdvėje buvo pasakyta, kad savivaldybių pasirengimą vertins nevyriausybinės organizacijos. Tai man kelia nuostabą. Ministrą galima suprasti – jis pats atėjęs iš nevyriausybinės organizacijos ir bando stiprinti jų situaciją, bet kad spręstų vien nevyriausybinės organizacijos... Net neaišku, apie kokias organizacijas kalbame, gal mūsų rajone tokios net nėra. Kaip vyks vertinimas? Klausimynu ar kita metodika? Vis dar yra daug nežinios“, – kalbėjo meras.
Anot D.Bardausko, toks siūlymas turi būti geriau aptartas ir apie tai turi būti kalbamasi ne tik su savivaldybių asociacija, bet ir su pavienių savivaldybių merais.
Ar kilus būtinybei Kupiškyje pavyktų išspręsti būsto pabėgėliams klausimą? „Tai būtų sudėtinga. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo čia nebuvo pastatyta nė vieno naujo daugiabučio, tad, paprastai tariant, verdame tose pačiose sultyse. Savivaldybė susiduria su problemomis, kai reikia spręsti socialinio būsto klausimus, tad iš tiesų trūksta aiškumo“, – apie situaciją kalbėjo meras ir pridūrė, kad savivaldybės turėtų būti aktyviau įtrauktos į diskusijas dėl pabėgėlių integracijos.
Ž.Pinskuvietė: „Kategoriškai – prieš“
Širvintų merė Živilė Pinskuvienė įsitikinusi, kad jei po poros mėnesių savivaldybėje tektų įkurdinti pabėgėlių šeimas, tai būtų neįmanoma: „Esu kategoriškai prieš. Gal Lietuvai pirmiausia reikėtų susitvarkyti su savo žmonėmis ir jų problemomis, o paskui imtis kitų problemų? Gal didieji miestai rastų, kur apgyventi tuos žmones, o Širvintų rajone tokių vietų nėra.“
Merė teigė, kad sunku spręsti šiuo metu iškylančius klausimus dėl socialinio būsto: „Statome ir darome, bet dėl savo žmonių. Lygiai toks pat opus ir darbo vietų klausimas. Paprasta iš viršaus nuleisti nurodymus, kad reikia apgyvendinti pabėgėlius, juos aprūpinti ir aplakstyti. Net nesvarstome tokios galimybės“, – sakė Ž.Pinskuvienė.
Anot jos, sunku įsivaizduoti, kad vos išlipę iš lėktuvo žmonės būtų apgyvendinami lietuviškame kaime: „Ir ką? Kas toliau? Raštiškas pavedimas savivaldybei juos globoti? Mokyti lietuvių kalbos? Savivaldybė ir taip turi daug problemų“, – sakė merė ir pridūrė, kad aukščiausi šalies vadovai turėtų dažniau apsilankyti seniūnijose ir pažiūrėti, kaip gyvena paprasti žmonės, o ne tik užsukti pokalbio į mero kabinetą.
Varėniškiai tikina turintys savų problemų
Panašios nuomonės ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta. Jis teigė, kad po mėnesio ar dviejų Varėna niekaip negalėtų priimti pabėgėlių. „Negalėtume jų priimti ir tam yra labai rimtų priežasčių. Neturime sąlygų, kur šiuos žmones reikėtų apgyvendinti, nes intensyviai bandome spręsti vaikų iš globos namų perkėlimo klausimą. Savivaldybėje yra vaikų globos namai „Spengla“ ir turime vaikus iškelti į šeimynas ar rasti globėjų, ir tai mums didelis iššūkis. Reikia rasti pastatų, juos renovuoti, įrengti, ir tai daroma pagal pačių kuklias finansines galimybes“, – kalbėjo meras ir pridūrė, kad šioms socialinėms problemoms spręsti neskiriama papildomo finansavimo, o naujų reikalavimų tik daugėja.
A.Kašėta priminė, kad rajone taip pat opi nedarbo problema. „Praėjusį mėnesį nedarbo rodikliai siekė 11–12 proc. Trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o nekvalifikuotų nelabai kam ir reikia. Jei pabėgėliai neturės galimybės integruotis į darbo rinką, jiems nepavyks įsilieti į visuomenę, o ir tolerancijos provincijoje mažiau. Čia ne taip kaip didžiuosiuose miestuose, kur atvyksta turistai, užsieniečiai studentai, provincijoje į atvykėlius žvelgiama įtariau“, – svarstė meras.
Varėnos rajono meras apgailestavo, kad nėra jokių specialių programų, kurios padėtų savivaldybėms susidoroti su šiuo iššūkiu.
Visaginas priimtų visus pabėgėlius
Visagino merė Dalia Štraupaitė teigė, kad jos nuomonė pabėgėlių priėmimo klausimu jau seniai nesikeičia: Visaginas galėtų priimti visus Lietuvai tekusius pabėgėlius. „Niekas pabėgėlių nenori priimti, o kai pirmą kartą su kitais merais kalbėjomės apie pabėgėlių priėmimą, tai taip ir supratome, kad VRM (Vidaus reikalų ministerija. – Red.) atrinks pabėgėlius, apie juos surinks informaciją ir kiekvienai savivaldybei, kuri nori ir turi sąlygas juos priimti, paskirstys“, – kalbėjo merė.
Anot jos, tarp pabėgėlių yra ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie gali sėkmingai dirbti. Juo labiau kad tokių pavyzdžių savivaldybėje jau yra – čia sėkmingai darbuojasi medikas iš vienos arabiškai kalbančių šalių.
„Visagine gyvena 43 tautybių žmonės, ir galime priimti pabėgėlius. Žinoma, jie turi būti patikrinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu tokie žmonės tiesiog kaupiami Rukloje, taip pažeidžiamos jų, kaip žmonių, teisės. Pabėgėlis yra toks pat žmogus kaip kiekvienas iš mūsų ir turi teisę kurti savo gyvenimą laisvai“, – sakė merė ir pridūrė, kad, nors Visagino savivaldybėje gyvena daugybės tautybių atstovai, visi gerbia ir puoselėja lietuvių kalbą bei kultūrą.
Paklausta, ar atsiradus būtinybei kuo greičiau priimti keletą pabėgėlių šeimų savivaldybė turėtų išteklių, D.Štraupaitė sakė: „Turime variantų, yra bendrabučio tipo butų, ieškotume būdų, kaip juos remontuoti. Tai, žinome, turi būti sprendžiama Vyriausybės lygmeniu, gal savivaldybei iš privatizavimo lėšų būtų leista nupirkti keletą butų pabėgėliams. Nesinorėtų šių žmonių visų apgyvendinti vienoje vietoje“, – kalbėjo merė.
Anot jos, visoms savivaldybėms, kurios priims pabėgėlius, turėtų būti skirta lėšų jų būstams. „Visaginas – ne Vilnius, ir butai nėra brangūs, galima būtų keletą nupirkti ir tuos žmones apgyvendinti. Turime Valstybinės kalbos centrą, kur galima mokyti pabėgėlius lietuvių kalbos. Taip pat turimo Tautinių kultūrų centrą. Visagine dirba 28 žmonės iš Šri Lankos, jų integracija irgi rūpinamės“, – teigė ji.
D.Štraupaitė teigė turinti viziją, kaip galima sėkmingai dirbti su pabėgėliais ir juos integruoti. Merė įsitikinusi, kad į pabėgėlių priėmimo procesą aktyviai turėtų įsitraukti ir Ūkio ministerija: ji galėtų tartis su vietos verslininkais, numatyti įvairius projektus ir lengvatas, pasirūpinti darbo vietų pabėgėliams kūrimu.
Tikisi, kad pabėgėliai mokės anglų kalbą
Plungės meras Aurius Klišonis įsitikinęs, kad aktyviai ieškant išeities, ją visuomet galima surasti. „Apie tai jau kalbėjomės ir su savivaldybės gyventojais. Mūsų tikslas yra ne tik kur nors apgyvendinti tuos žmones, bet ir įdarbinti. Kalbėjomės apie šias problemas su keletu vietos įmonių vadovais, ir jie susidomėjo, nes šiuo metu yra priversti darbo jėgos atsivežti iš kaimyninių rajonų“, – kalbėjo meras ir pridūrė, kad tikisi, jog atvykėliai mokėtų bent anglų kalbą, nes susikalbėti su jais arabiškai, farsi ar kitomis kalbomis nebūtų galimybių.
„Natūralu, kad iškils klausimų dėl kai kurių sveikatos paslaugų teikimo, jei tai musulmonų tikėjimo žmonės, nes esama tam tikrų medicinos sistemų skirtumų. Dirbant nudirbamas kiekvienas darbas, juo labiau kad ir pabėgėlių skaičius, kuris tektų kiekvienai iš savivaldybių, nėra didelis. Kartais daugiau keliama triukšmo, nei imamasi sprendimo priėmimo“, – sakė A.Klišonis.
Meras teigė, kad labai svarbu, kad patys pabėgėliai norėtų dirbti ir kurtis būtent Lietuvoje.
Pagal Europos Sąjungos paskirstytas kvotas į Lietuvą per daugiau nei metus perkelti 254 pabėgėliai, bet jų mūsų šalyje liko tik trečdalis, mat dalis – 142 pabėgėliai – jau išvyko laimės ieškoti svetur. Numatoma, kad iki šių metų rugsėjo į Lietuvą turi būti perkelti 1105 pabėgėliai.
Veš ten, kur jų nori
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį pranešė, kad pabėgėliai nuo kovo pradžios tiesiai iš stovyklų Graikijoje, Turkijoje ar Italijoje bus perkelti tik į tas savivaldybes, kurios to norės ir bus pasirengusios tokiai integracijai.
„Noriu pabrėžti, kad prieglobsčio gavėjai bus tiesiogiai apgyvendinami ir integruojami tik tose savivaldybėse, kurios norės ir bus pasirengusios šiai integracijai. Taip pat svarbu akcentuoti, kad visos integracinės priemonės pabėgėliams, kuriuos priimame pagal Lietuvos įsipareigojimus ES, yra finansuojamos išskirtinai tik iš ES lėšų, skiriamų pabėgėliams perkelti. Mūsų šalies biudžeto lėšų tam nenaudojama visai.
Tai reiškia, kad pabėgėlių apgyvendinimo išlaidos, pašalpos, kalbos mokymai, ugdymo, psichologinės pagalbos ir visos kitos priemonės finansuojamos tik ES lėšomis“, – pranešime spaudai sako ministras L.Kukuraitis.
Pasak ministro, nuo balandžio ketinama tik šešias prieglobsčio gavėjų šeimas tiesiogiai integruoti į tam pasirengusias šalies savivaldybes, su kuriomis bus rastas sutarimas: „Tai būtų bandomasis projektas ir tik jam pasiteisinus galvosime apie šios priemonės plėtrą.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat informuoja, kad kiekviena savivaldybė jau yra paskyrusi atstovą – koordinatorių, kuris atsakingas už su pabėgėlių integracija susijusių klausimų sprendimą, ir kartu su savivaldybėmis yra glaudžiai bendradarbiaujama dėl pabėgėlių integracijos.
Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius. Lietuva jau yra perkėlusi 254 prieglobsčio gavėjus: 229 žmones iš Graikijos ir 25 – iš Turkijos. Iš jų 142 jau išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes.
Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11 žmonių, Kaune – 5, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną žmogų.
SADM nurodo, kad siekdama sklandžios pabėgėlių integracijos organizuoja mokymus specialistams, dirbantiems prieglobsčio gavėjų integracijos srityje, savivaldybių, ugdymo, gydymo įstaigų darbuotojams teikiamos žinios apie migracijos sampratą ir tarpkultūrinę kompetenciją darbe su prieglobsčio gavėjais. Tokie mokymai šią savaitę vyko Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams.
