Puvinių ieškoma net Temidės šventovėse

Ar gali būti, kad Aukščiausiojo teismo sprendimą vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje bandyta nulemti ne teisiniais argumentais, o kyšiu, kurį prokurorė siūlė teisėjui? Tyrėjai teigia turintys pagrindo tokiam įtarimui.

Manoma, kad bandyta paveikti Aukščiausiojo teismo teisėją V.Aiduką, vadovavusį Darbo partijos bylos nagrinėjimui.<br>D.Umbraso nuotr.
Manoma, kad bandyta paveikti Aukščiausiojo teismo teisėją V.Aiduką, vadovavusį Darbo partijos bylos nagrinėjimui.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė R.Aliukonienė tapo įtariamąja.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė R.Aliukonienė tapo įtariamąja.
Jau įveikęs teismų maratoną buvęs Seimo narys V.Gapšys šįkart nesutiko būti apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Jau įveikęs teismų maratoną buvęs Seimo narys V.Gapšys šįkart nesutiko būti apklaustas kaip specialusis liudytojas.
R.Norkus: „Darbo partijos byla gali būti atnaujinta, jei paaiškės, kad teisėjai ją nagrinėdami nusikalto.“
R.Norkus: „Darbo partijos byla gali būti atnaujinta, jei paaiškės, kad teisėjai ją nagrinėdami nusikalto.“
Daugiau nuotraukų (4)

Arvydas Lekavičius („Lietuvos rytas“)

Feb 24, 2017, 5:58 AM, atnaujinta Apr 9, 2017, 4:46 AM

Ketvirtadienį pirmąkart Lietuvoje kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas Aukščiausiojo teismo teisėjas. Tai 63-ejų Viktoras Aidukas, kuris vadovavo Darbo partijos bylos nagrinėjimui Aukščiausiajame teisme.

Įtariama, jog už palankų sprendimą buvo pasiūlytas daugiau kaip 250 minimalių gyvenimo lygių (9 500 eurų) kyšis.

Tai esą padarė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vadovė prokurorė Rita Aliukonienė, kuriai vakar pareikšti įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu. Ji sulaikyta.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai atliko kratas prokurorės darbo vietoje, namuose.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pareiškė, kad Darbo partijos byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškės, kad teisėjai ją nagrinėdami nusikalto.

Jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti informacijos apie ikiteisminį tyrimą, kurio metu nagrinėjamas galimas neteisėtas Vilniaus apygardos prokurorės R.Aliukonienės poveikis Aukščiausiajame teisme nagrinėtai bylai.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas dėl jo veiksmų, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka, arba jis turi teisinę neliečiamybę.

Teisėjai ją turi, todėl, kol ji nepanaikinta, prieš juos negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas R.Norkus sakė, kad teisę prireikus tiek nuspręsti dėl V.Aiduko neliečiamybės naikinimo, tiek nušalinti jį nuo pareigų turi Seimas.

Už grotų niekas nesėdo

Darbo partijos bylą su kasaciniais skundais Aukščiausiajame teisme per tris posėdžius išnagrinėjo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija.

Ją, be V.Aiduko, sudarė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Rima Ažubalytė, Tomas Šeškauskas, Armanas Abramavičius, Olegas Fedosiukas ir Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigita Rudėnaitė ir Birutė Janavičiūtė.

Paskutinės instancijos teismas pernai gruodžio pabaigoje paskelbė, kad Darbo partija turėjo būti teisiama juodosios buhalterijos byloje, nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Aukščiausiasis teismas taip pat paskelbė, kad Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, buvęs jos lyderis Vytautas Gapšys ir buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

V.Uspaskichui palikta anksčiau paskirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau yra sumokėję.

Teismas taip pat patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą išteisinti juos dėl sukčiavimo.

Nesutiko būti apklaustas

Tyrimą dėl prokurorės R.Aliukonienės atliekantys pareigūnai vakar kaip specialųjį liudytoją norėjo apklausti buvusį Seimo narį V.Gapšį, tačiau jis nesutiko.

Įtariama, kad būtent dėl jo išteisinimo R.Aliukonienė ir galėjo siūlyti kyšį Aukščiausiojo teismo teisėjui.

Pas buvusį „darbietį“ buvo atliktos kratos – iš V.Gapšio paimtas telefonas, kompiuteris.

Įtarimų buvusiam Seimo nariui nepareikšta.

Nieko nenori žinoti

Darbo partijos garbės pirmininkas ir nuteistasis juodosios buhalterijos byloje V.Uspaskichas vakar teigė tiktai iš žurnalistų sužinojęs apie atliekamą tyrimą, o sulaikytos prokurorės pavardė jam negirdėta: „Tyrimas vyksta ne dėl Darbo partijos, o dėl prokurorės. Darbo partiją kas nors vėl nori panaudoti tarpusavio kovai.

Teismo sprendimas – galutinis ir neskundžiamas. Kas ten ką žaidžia, kas ten kokią vietą nori atsilaisvinti, aš nežinau.“

Susipažino per sūnų?

„Iš septynių Darbo partijos bylą nagrinėjusios kolegijos narių R.Aliukonienė draugiškus santykius palaikė tik su A.Abramavičiumu. Jie ne tik buvo kurso draugai, bet ir kartu dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, rašė knygas teisės tematika, draugavo šeimomis“, – sakė vienas gerai R.Aliukonienę pažįstantis teisininkas.

Tačiau, jo nuomone, A.Abramavičius – per daug sąžiningas žmogus, kad galėtų susigundyti kyšiu arba net pradėti diskusijas apie pinigus.

R.Aliukonienė ryšius su teisėju V.Aiduku galėjo užmegzti per jo sūnų Marių, kuris dirba kito Aukščiausiojo teismo teisėjo padėjėju.

Be to, jis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentas, o R.Aliukonienė – docentė.

Kartą jau krėtė namus

Tai ne pirmas atvejis, kai R.Aliukonienė siejama su kyšiais.

Dar 2009 metais buvo kilęs skandalas, kai iš Kauno į Vilnių atvykę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai dėl galimo kyšininkavimo atliko kratą šios prokurorės namuose.

Tiesa, nors ir buvo kalbų, kad pinigai Kauno pareigūnams turėjo būti paduoti per prokurorę R.Aliukonienę, kyšio davimu oficialiai buvo įtariamas jos sutuoktinis advokatas Rimantas Aliukonis.

Nors buvo žinoma, kad įtariamojo žmona – įtakinga Vilniaus apygardos prokurorė, Kauno apylinkės teismo teisėjos sankciją atlikti kratą turėję FNTT pareigūnai apie operaciją neinformavo net tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino.

Buvo baiminamasi, kad taip gali nutekėti informacija, nes A.Valantinas palaikė itin gerus santykius su Aliukonių aplinkos žmonėmis.

Buvo apgavęs V.Romanovą

Kratos atlikti atvykę FNTT tyrėjai buvo gavę informacijos, jog R.Aliukonis iš vieno Maskvoje gyvenančio verslininko buvo gavęs 40 tūkstančių eurų ir už dalį jų bandė papirkti pareigūną, kad šis išlaisvintų už sukčiavimą įkalintą naftos produktais prekiaujančios bendrovės „Vakuolė“ vadovą Vladislavą Prilepskį.

Buvo įtariama, kad šis asmuo iš tuomečio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo galėjo apgaule pasisavinti 5 milijonus JAV dolerių.

Šie pinigai buvo skirti įsigyti naftos produktų, tačiau V.Prilepskis ne tik nieko nenupirko, bet ir milijonines sumas išplovė per lengvatinėse mokesčių zonose esančias kompanijas.

Vos tik V.Prilepskis atsidūrė už grotų, jo ginti ėmėsi net du advokatai. Vienas jų – R.Aliukonis.

Žadėjo didelius pinigus

Netrukus bylą tiriantys pareigūnai gavo duomenų, kad per tarpininkus su advokatu R.Aliukoniu susisiekė vienas buvęs kaunietis, o dabar Rusijoje gyvenantį verslininką pareigūnai įtarė kartu su V.Prilepskiu organizavus aferą.

Manoma, kad būtent šis Rusijos gyventojas ir perdavė advokatui pirmuosius 40 tūkstančių eurų, kad pastarasis papirktų bylą tiriančius pareigūnus ir įkalbėtų juos iš kalėjimo paleisti V.Prilepskį. Dar daug kartų didesnė suma buvo žadama už bylos nutraukimą.

Pareigūnai buvo nubausti

Nors tyrėjai turėjo duomenų, kad R.Aliukonis kyšiui skirtus pinigus laiko savo automobilio „Toyota Land Cruiser“ bagažinėje, per kratą nieko ten nerado. Pinigų nerasta ir įtariamojo namuose bei jo darbovietėje.

Nepavykus rasti įkalčių kilo didelis skandalas. Visas su kratomis susijusias bylas tuomet savo žinion perėmė generalinis prokuroras A.Valantinas.

Beveik visi kratą atlikę pareigūnai buvo nubausti.

Kai kurių iš jų atžvilgiu A.Valantino nurodymu pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Byla R.Aliukoniui buvo nutraukta, įtarimai panaikinti.

Netrukus iš kalėjimo buvo paleistas ir V.Prilepskis.

Reikalavo grąžinti sklypus

Po to, kai generalinis prokuroras A.Valantinas buvo priverstas pasitraukti iš pareigų, pati R.Aliukonienė ir jos sutuoktinis pateko į savo kolegų nemalonę.

Vienas pirmųjų po A.Valantino pasitraukimo laikinuoju generaliniu prokuroru paskirto Raimondo Petrausko pasirašytų dokumentų buvo ieškinys, kuriuo buvo reikalaujama iš Aliukonių šeimos atimti Trakų rajone įsigytus du beveik 10 hektarų ploto sklypus.

Ieškinyje Trakų apylinkės teismui R.Petraukas teigė, kad sklypus R.Aliukonis įsigijo neteisėtai, nes dalį jų užima ežeras, priskirtas valstybinės reikšmės vandens telkiniui.

„R.Aliukonis yra laikomas nesąžiningu žemės sklypų dalių įgijėju“, – taip ieškinyje teigė R.Petrauskas.

Tačiau generaliniu prokuroru tapus Dariui Valiui pasikeitė ir prokuratūros pozicija teisme.

Prokurorai jau ne taip aktyviai reikalavo, kad Aliukoniai grąžintų sklypus, o teismas R.Petrausko ieškinį galiausiai atmetė.

Sukaupė nemažai turto

Trakų rajone Aliukonių įsigyti brangūs sklypai buvo ne vienintelis šeimos turtas.

Prokurorė turėjo ir dideles grynųjų pinigų sumas.

Vien tik 2011 metais ji net devynis kartus į įvairius šalies bankus padėjo 123 tūkstančius eurų indėlių. Taip pat buvo pratęstas dar kelių anksčiau padėtų indėlių, kurių suma – 102 tūkstančiai eurų, terminas.

2012 metų turto deklaracijoje prokurorė R.Aliukonienė nurodė, kad šeimos turimo turto vertė – 2 mln. 600 tūkst. litų (apie 753 tūkst. eurų).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.