LAT pirmininkas Rimvydas Norkus penktadienį žurnalistams sakė gavęs atsakymą į užklausimą, su kuriuo kreipėsi į šią bylą kuruojantį Generalinės prokuratūros prokurorą. Pastarasis ir toliau laikosi pozicijos, susidariusios situacijos nekomentuoti.
„Jis taip pat pabrėžė, kad visa informacija, kuri yra skleidžiama viešojoje erdvėje yra ne iš oficialių, ne iš prokuratūros šaltinių ir taip pat nurodė, kad ta skleidžiama informacija neturėtų kelti pagrindo abejoti Aukščiausiojo teismo, kaip institucijos reputacija“, – sakė R.Norkus.
Penktadienį R.Norkus susitiko su teisėju V.Aiduku. Jis LAT pirmininkui išdėstė savo įvykių versiją. Tiesa, R.Norkus, dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, jos neatskleidė. LAT pirmininkas informavo, kad patenkino V.Aiduko atostogų prašymą. Jos prasidės pirmadienį ir truks dvi savaites. Kiek iš viso atostogų sukaupęs turi V.Aidukas ir ar jos gali būti pratęstos, R.Norkus neinformavo.
„Dviejų savaičių atostogų suteikimas arba atostogos apskritai yra vienintelė galimybė, kurią aukščiausiojo teismo pirmininkas turi savo arsenale užtikrindamas, kad teisėjas nenagrinėtų bylų laikinai, kadangi nei LAT pirmininkas, nei bet kokio kito teismo pirmininkas neturi įgaliojimų sustabdyti teisėjo funkcijas.
Tokią kompetenciją turi tik Seimas, jei prieš teisėją yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, o tarp Seimo sesijų respublikos prezidentas. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas prieš teisėją Viktorą Aiduką nėra pradėtas“, – kalbėjo R.Norkus.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko R.Norkaus, pats teisėjas nusišalinti gali nuo vienos ar kitos bylos, tuo atveju jeigu jis pareiškia, kad yra kažkokios abejonės jo nešališkumu konkrečioje byloje, tačiau ne apskritai nuo visų bylų nagrinėjimo.
Ketvirtadienį buvo skelbiama, kad prokurorė R.Aliukonienė įtariama prekyba poveikiu stambiu mastu Darbo partijos baudžiamojoje byloje, kurioje gruodžio mėnesio pabaigoje buvo paskelbtas Aukščiausiojo teismo sprendimas.
Kiek žinoma, šioje byloje linksniuojamo V.Gapšio advokatas patvirtino, kad buvo bandymų kalbėtis su teisėjas, tačiau pasak R.Norkaus, teisėjų etikos kodeksas draudžia teisėjams aptarinėti bylas su bet kokiais trečiaisiais asmenimis, tuo labiau su viena iš bylos šalių ar su jai atstovaujančiais advokatais, nes tai sukeltų abejonių teisėjo nešališkumu.
Įtakos sprendimui galėjo neturėti
Paklaustas, kokios įtakos Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos nutarčiai galėjo turėti V.Aidukas, LAT pirmininkas atsakė, kad LAT bylos yra nagrinėjamos kolegialiai ir šioje byloje buvo sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Taip esą daroma tada, kai byloje kyla sudėtingas teisės klausimas.
„Visi sprendimai LAT yra priimami teisėjų balsų dauguma, tai reiškia, kad nei teisėjų kolegijos pirmininkas, nei teisėjas pranešėjas neturi lemiamos įtakos teismo sprendimo priėmimui.
Galiu patvirtinti, kad pagal nusistovėjusią praktiką teisėjų kolegijos pirmininkas yra tas, kuris organizuoja kolegijos darbą, tai yra skiria teismo posėdžius, organizuoja balsavimą, nustato, kad visi klausimai būtų aptariami nuosekliai ir nei vienas neliktų neapsvarstytas. Tuo tarpu greta teisėjo kolegijos pirmininkas yra skiriamas teisėjas pranešėjas, tai yra tas asmuo, kuris realiai rašo teismo procesinio sprendimo projektą, kuris vėliau yra paskelbiamas visai teisėjų kolegijai balsuoti“, – kalbėjo R.Norkus.
Kaip teisėjų kolegija balsavo Darbo partijos byloje, R.Norkus pasakyti negalėjo. Jis teigė, kad kol kas kalbėti apie juodosios buhalterijos bylos peržiūrėjimą yra gerokai per anksti.
„Tai labai tolima ir hipotetinė perspektyva, apie kurią šiandien svarstyti yra per anksti, todėl abstrakčiai galiu paminėti, kad proceso atnaujinimo galimybė yra tik tada, jeigu įsiteisinus teismo nuosprendžiui yra nustatoma, kad bylą nagrinėję teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo“, – sakė R.Norkus.
