Žvelgiant tiek į pirmuosius darbus įstatymų leidybos srityje, tiek į įvairius nuotykius tenka konstatuoti, kad šios kadencijos Seimo lygis iš esmės nesiskiria nuo pirmtakų, o kai kuriais aspektais gal net žemesnis.
Iškalbingas buvo jau šių metų biudžeto priėmimas. Paveldėtas iš buvusios valdžios planas buvo perkarpomas kartšligiškai ieškant papildomų pinigų, nes nutarta nežinia kuriam laikui atidėti naująjį Darbo kodeksą ir visą socialinį modelį.
Kas bus daroma su šiais esminiais teisės aktais, dar nežinia. Daugybę manevrų ir dūmų kamuolių regime ir mokesčių politikoje, būsimoje švietimo reformoje.
Dėl pačių „valstiečių“ vidaus nesutarimų taip pat ėmė klimpti policijos, pašto pertvarkos.
Jeigu nebūtų užmuštas berniukas Kėdainiuose, greičiausiai ne taip sklandžiai būtų balsuojama dėl smurto prieš vaikus uždraudimo.
Žodžiu, įstatymų ir reformų srityje – nieko per daug naujo.
Užtat skandalų baruose šis Seimas jau spėjo pasiekti naujų aukštumų parlamentarizmo istorijoje.
„Valstiečių“ vedlio R.Karbauskio neskaidrūs ryšiai su savo globojama pavaduotoja G.Kildišiene jai kainavo Seimo nario mandatą ir politinę karjerą. Beje, buvusi mezgėja iš Panevėžio tapo bene greičiausiai mandato netekusia parlamentare.
Skandalas įžiebė tokią įtampą tarp R.Karbauskio ir žiniasklaidos bei apsimelavusio politiko oponentų, lyg tai būtų ne kadencijos pradžia, o žūtbūtinių rinkimų išvakarės.
Triukšmas davė ir naudos. Paaiškėjo, kad kai kurie kiti Seimo nariai automobilius nuomojosi ne mažiau „skaidriai“ nei G.Kildišienės motina iš R.Karbauskio valdomo Agrokoncerno. Ta nuoma jau susidomėjo net prokurorai.
Valdančiųjų ir opozicinių partijų santykiai – dar painesni nei per praėjusias kadencijas.
Antai valdantieji socialdemokratai Seimo šimtadienį paminėjo bene originaliausiai. Jie paskelbė su didžiausiais koalicijos broliais „valstiečiais“ ir jų deleguotais ministrais bendrausiantys taip, kaip paprastai bendrauja opozicijos frakcijos, – kviesiantys ant kilimėlio.
Kairieji paaiškino, kad tokio desperatiško žingsnio teko griebtis todėl, kad „valstiečių“ viršūnės su jais nebendrauja, o koalicijos pasitarimai nešaukiami.
Gali būti, kad taip ir yra. Vis dėlto tokį socialdemokratų elgesį, matyt, pirmiausia lėmė artėjantys naujo vedlio rinkimai, noras partijos masėms parodyti, kad ji dar turi parako ir nesirengia toliau vegetuoti „valstiečių“ šešėlyje.
Jeigu pirmininko rinkimus laimės partiją iš valdžios išvesti žadantis G.Paluckas, gali pakvipti rimtomis valdančiųjų skyrybomis. Tiesa, viskas gali baigtis ir oro pavirpinimu, nes socialdemokratų gretose yra daug įtakingų veikėjų, kuriems visai neblogai būti prisišliejus prie valdžios.
Šia padėtimi iš karto suskubo naudotis konservatoriai, neseniai savo vadovu perrinkę G.Landsbergį ir taip sumažinę įtampą partijoje, nesnaudė ir kairiuosius bet kokia proga pasmukdyti besistengianti prezidentė D.Grybauskaitė, veiksmų ėmėsi iniciatyvą valdžioje siekiantis perimti premjeras S.Skvernelis.
Premjeras su konservatorių lyderiu netgi atvirai pradėjo kalbėti dėl būsimo bendradarbiavimo, jeigu socialdemokratai ar dalis skandalo suskaldytų „valstiečių“ ims ožiuotis dėl kokių nors Vyriausybės užmojų.
Kairieji, pavyzdžiui, greičiausiai šoks į akis dėl urėdijų naikinimo jungiant jas į vieną miškų ūkį valdysiantį darinį. Ši pertvarka – tai ir pačios D.Grybauskaitės kovos su korupcija plano visose valstybės įmonėse dalis.
Buvusi socialdemokratų valdžia prezidentei esą pernelyg neleido lįsti su pjautuvu į tą daržą, bet dabar padedama šios Vyriausybės šalies vadovė atsigriebia su kaupu – tiek „Lietuvos geležinkeliuose“, tiek urėdijose, tiek Registrų centre.
Šias valstybės įmones, kurias D.Grybauskaitė užvakar pavadino korupcijos simboliais, kuruojantys ministrai, regis, uoliai vykdo prezidentės norą išvaryti ilgamečius vadovus, o kai kuriais atvejais – ir „prisiūti“ bylą.
Prezidentinių kovų bei skandalų šmėklas šią savaitę prikėlė ir staiga atgijusi Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Po kratų Vilniaus apygardos prokuratūroje paaiškėjo, kad teisėsauga prokurorę R.Aliukonienę įtaria prekyba poveikiu neva siekiant palengvinti vieno pagrindinių „darbiečių“ V.Gapšio gyvenimą.
Ar tai nėra Prezidentūros bandymas galutinai pribaigti jau politikos užribyje beatsiduriančią Darbo partiją? O gal tai signalas Europos Parlamentui, kuris išsikvietė generalinį prokurorą E.Pašilį pasiaiškinti dėl galbūt politinės bylos, iškeltos R.Paksui, – esą, žiūrėkite, pas mus Temidė visiems vienodai teisinga: negaili nei prokurorų, nei teisėjų?
Galima įžvelgti, kad E.Pašiliui kelią į Briuselį valo ir artimas valdžiai bei Specialiųjų tyrimų tarnybai portalas, vakar kaip didžiausią sensaciją paskelbęs Rusijos tarnybų parengtą kenkimo Lietuvai planą „Strekoza“, kuris jau buvo paviešintas prieš keliolika metų rengiant apkaltą R.Paksui.
Neatmestina, kad prie šio sujudimo gali prisidėti ir konservatoriai, siekdami padidinti savo politinį svorį. Juk kas žino, gal opozicijos apkasuose Tėvynės sąjungai ir nereikės visą kadenciją sėdėti, jeigu toliau tokiu tempu liepsnos įvairūs skandalai, o valdančiosios koalicijos partneriai dažniau šnairuos vienas į kitą nei glėbesčiuosis.
Palaukime dar vieno šimto šio Seimo dienų.
