Jis buvo didesnis nei paskelbus apie planus prie Gariūnų statyti atliekų deginimo gamyklą. Ką ten gamykla – krematoriumui vilniečiai priešinasi labiau nei Astrave statomai atominei elektrinei, nors ji – vos pusšimtis kilometrų nuo Vilniaus.
Po kelių bandymų Vilniuje statyti krematoriumą tarybos nariai ketina sustyguoti tokio objekto atsiradimo tvarką. Apie konkretų krematoriumą niekas dar net nekalba.
Politikai numatė, kad verslininkai, panorę statyti krematoriumą, pirmiausia privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat reikės pateikti projektinius pasiūlymus, informuoti gyventojus ir tik po to būtų priimamas atitinkamas sprendimas.
Saugodamasi pykčio bangų Vilniaus valdžia dėl krematoriumų atliko bent kelias gyventojų apklausas, išklausė ekspertų nuomones.
Ir krematoriumą svarstoma statyti tose miesto zonose, kuriose nėra numatyta gyvenamųjų pastatų plėtra, – netoli Rasų kapinių, Gariūnų turgavietės, pramoninėse zonose greta Jočionių gatvės, Kirtimų ir Lentvario gatvių, taip pat greta Tarptautinio Vilniaus oro uosto – tarp Eišiškių plento bei Dariaus ir Girėno gatvių. Visos svarstomos zonos yra verslo, gamybos ar pramonės teritorijose.
Tačiau niekas negelbėja, ir vėl girdėti šūkis „Vilnius – be krematoriumų!“.
Pilni ironijos krematoriumų priešininkų žodžiai, kad jau leidžiantis lėktuvui užsieniečiui pirmiausia parodysime iš kamino vingiuojantį dūmelį ir papasakosime atvykėliui apie mirusiųjų deginimo tradicijas.
Pamiršus ironiją vis dėlto reikėtų paklausti – kodėl tik krematoriumas yra baubas vilniečiams? Kodėl kapinių, mirusiųjų karalijos, kaimynystė jiems nekelia jokių emocijų?
Prie tų pačių Rasų kapinių statomas prabangių kotedžų rajonas. Gyvenamaisiais namais aplipdytos Saltoniškių, Sudervės ir kitos sostinės kapinės. O Bernardinų kapinėse išvis žmonės gyvena.
Turėtume baidytis net šaligatviu žengti – juk nežinai, kurioje vietoje palaikai užkasti.
O ir taršos objektų Vilniuje pilna. Vien katilinė Ateities gatvėje kiek dūmų per kaminą išleidžia prasidėjus šildymo sezonui. Tad krematoriumo kaminas būtų tik juokai.
Tačiau visi šie įtikinėjimai krematoriumų priešininkams – nė motais. Tad tokį objektą sumaniusių statyti verslininkų laukia tikrai nesaldus gyvenimas.
„Sostinė“
