Žmonių nepasitenkinimą galima suprasti – vien už padangų remontą susidarė nemenka sąskaita, o dar blogiau, jeigu toks įvykis sutrukdė laiku nuvykti į suplanuotą susitikimą ar visiškai sugriovė dienos planus.
Trypčiodami prie nevažiuojančių automobilių kauniečiai svarstė, kodėl išpuolis surengtas būtent šioje vietoje ir kuo jie nusikalto.
„Ieškokite kaimyno“, – kyla noras patarti nukentėjusiems vairuotojams. Geriau patyrinėjus įvykio detales matyti, kad beveik visi suniokoti automobiliai stovėjo ant šaligatvio.
Labai supykęs, o gal tiesiog keistą pasitenkinimą pajutęs žmogus supjaustė ir tinkamai pastatytų automobilių padangas?
Šįkart scenarijus buvo paprastesnis. Du nuo alkoholio ir kvaišalų apspangę jaunuoliai tiesiog smaginosi pjaustydami automobilių padangas. Policijos pareigūnai greitai juos išaiškino ir sulaikė. Svetimo turto niokotojų veiksmų pateisinti jokiu būdu negalima. Kita vertus, nukentėję vairuotojai neturėtų labai pykti – padangų remonto išlaidos tapo savotiška bauda už netinkamą automobilio statymą. Jie puikiai žino, kad ant šaligatvio ir vejos jį statyti draudžiama.
Žinoma, sumokėti policijos pareigūnų skirtą baudą turbūt būtų pigiau ir paprasčiau, tačiau kyla abejonių, ar tai būtų veiksmingesnė poveikio priemonė.
Tokių naktinių baudėjų išpuoliai Kauno daugiabučių kiemuose – ne naujiena. Kai kada tiesiog iš padangų išleidžiamas oras ir paliekamas raštelis su perspėjimu, bet būta ir šiurpesnių nutikimų – automobiliai tiesiog padegti.
Kiekvienas vairuotojas stengiasi automobilį pastatyti kuo arčiau durų, tačiau tokiais patogumais nuolat gali naudotis tik nuosavų namų ar kotedžų gyventojai. Įprastuose daugiabučiuose įsikūrę kauniečiai priversti kiekvieną vakarą kovoti už būvį. Tiksliau – už vietą automobiliui. Ką galima padaryti?
Vieną sprendimą savo rankose turi patys gyventojai. Jie gali suformuoti žemės sklypą aplink pastatą ir tuomet taps jo šeimininkais.
Įrengus užtvarą aplinkinių namų gyventojai negalės įvažiuoti, o pasitarus su projektuotojais galima net išplėsti automobilių stovėjimo erdves. Visa ši procedūra nėra sudėtinga ir labai brangi. Reikia tik žmogaus, kuris nebijotų imtis iniciatyvos. Jis sutaupytų daug nervų ląstelių sau ir kaimynams.
Kauno savivaldybė paskelbė apie planus statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę miesto centre.
Nors šis projektas stringa, tikėtina, kad maždaug po metų ši aikštelė tikrai iškils ir spūsčių Kauno centre sumažės, o vairuotojai turės galimybę pigiau mokėti už transporto priemonės stovėjimą.
Vadinamuosiuose miegamuosiuose Kauno rajonuose tokios aikštelės turbūt net reikalingesnės negu centre. Už nedidelį mokestį turėti garantuotą vietą automobiliui netoli namų? Skamba patraukliai ir kauniečiams tokia paslauga turėtų patikti. Viena didžiausių kliūčių tokiam projektui įgyvendinti – tinkamas žemės sklypas. Žinoma, centre arba Žaliakalnyje imtis tokių statybų neapsimokėtų, tačiau kodėl nepabandžius kitose tankiai gyvenamose vietovėse?
Pradžioje būtų galima daugiaaukštėms aikštelėms pritaikyti viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ valdomas ilgalaikio stovėjimo aikšteles.
Delsiant tokio projekto sėkmė tik sumenks, nes didės ir automobilių skaičius mieste, ir žemės sklypų vertė.
„Laikinoji sostinė“
