Tris LNOBT sutartis su Kipre registruotu koncertų organizatoriumi „Riverside Music“ tikrinusi VPT nustatė, kad visais atvejais pirkimai vykdyti apklausos būdu ir kreiptasi tik į vieną tiekėją, o sutartys buvo sudarytos su „Riverside Music“, kuri giminystės ryšiais susijusi su paties teatro vadovu. VPT išvadose konstatuojama, kad pateikti dokumentai rodo, jog pasirašyti tris sutartis, kurių bendra vertė – beveik 390 tūkst. eurų, kultūros ministro įsakymu buvo patikėta kitiems asmenims.
„Tarnybos nuomone, faktiškai toks nusišalinimas pasireiškė tik tuo, kad perkančiosios organizacijos vadovas nepasirašė dokumentų, susijusių su pirkimais ir sutarčių pasirašymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš anksto buvo žinomas tiekėjas, kurio vienas iš vadovų yra perkančiosios organizacijos vadovo sūnus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visus kitus veiksmus, susijusius su pirkimų organizavimu ir vykdymu, atliko jam pavaldūs asmenys, Tarnyba mano, kad jų sprendimus perkančiosios organizacijos vadovas galėjo įtakoti“, – nurodo VPT.
Tarnyba taip pat nurodo, jog jai nepavyko sužinoti, kokia pinigų dalis teko atlikėjams, o kuri – tarpininkui, nes motyvuodamas sutarčių konfidencialumu LNOBT tarnybai nepateikė šių duomenų.
„LNOBT teiginiai, kad sutartys sudarytos išskirtinai palankiomis sąlygomis, Tarnybos vertinimu, nėra patvirtinti jokiais dokumentais ir nepagrįsti, todėl – subjektyvūs“, – konstatuoja VPT.
Pagal sutartis su „Riverside music“ LNOBT pernai surengė solistų Angelos Gheorghiu (Angelos Georgiju), solisto Marius'o Brenciu (Mariaus Brenciu) ir dirigento Cipriano Teodorascu (Kipriano Teodorasku) koncertas, Londono simfoninio orkestro su dirigentu Antonio Pappano (Antonijumi Papano) ir smuikininku Nikolajumi Znaideriu koncertas, taip pat Karališkojo filharmonijos orkestro su dirigentu Charles Dutoit (Šarliu Diuto).
Tarnybos vadovė Diana Vilytė pripažįsta, kad įstatymas iš tiesų numato galimybę vykdyti neskelbiamą pirkimą, nes yra „tik vienas Londono simfoninis orkestras, tik vienas Breciu, tik vienas Znaideris“.
„Tačiau net ir tokiu atveju išlieka prievolė racionaliai naudoti lėšas, o ne dalinti jas vienai proteguojamai įmonei. Teatras privalo užtikrinti skaidrų procesą, išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kol svarstome, kaip kultūrinei bendruomenei supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, kultūrinio elito atstovai ignoruoja elementarią etiką ir savo veiksmais meta šešėlį visam kultūros sektoriui“, – teigia D.Vilytė.
Sutartys yra įvykdytos, jų nutraukti ar pakeisti nebegalima, todėl VPT žada svarstyti, ar LNOBT už minėtų pirkimų organizavimą, vykdymą ir sutarčių sudarymą atsakingiems asmenims bus taikomos administracinės nuobaudos.
Šį atvejį taip pat nagrinėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vasario pradžioje konstatavo, kad G.Kėvišas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nes nuo sprendimų nusišalino.
G.Kėvišas Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovauja nuo 2002 metų. Neseniai surengus konkursą jis išrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai. LNOBT ir jos vadovas ne pirmą kartą sulaukia žiniasklaidos ir politikų kritikos. Prokurorai dar 2009-aisiais yra pradėję ir iki šiol tęsia ikiteisminį tyrimą dėl teatro scenos rekonstrukcijos investicijų, kurioms iš viso jau skirta 22 mln. eurų, skaidrumo.
Kultūros ministerija nurodo, kad šiemet tik investicijoms į LNOBT infrastruktūrą skiriami 1,76 mln. Pernai tam buvo skirta mažiau – beveik 1,4 mln. eurų.
