Tai numatyta pirmadienį valdančiosios koalicijos frakcijoms pristatytame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte, kurį matė BNS.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kol kas atsisakė BNS pakomentuoti šias priemones, įskaitant planus centralizuoti viešuosius pirkimus. Jis žada tai padaryti, kai dokumentas bus paskelbtas teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai numatoma atlikti kovo 1 dieną.
Anksčiau ministras teigė, jog pirkimų centralizavimas leistų užtikrinti geresnę kontrolę, o ją galėtų vykdyti ir Viešųjų pirkimų tarnyba ar Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane taip pat rašoma, kad 2018 metų pabaigoje bus sukurta „reglamentavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo sistema, kuri leistų krašto apsaugos sistemos įsigijimų procesą organizuoti skaidriai ir efektyviai“.
Krašto apsaugos sistemos pirkimų skaidrumu susirūpinta pernai paaiškėjus, kad prieš dvejus metus kariuomenė iš įmonės „Nota Bene“ itin brangiai pirko virtuvės įrankius. Kilus ažiotažui dėl šios istorijos buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.
Vyriausybė taip pat žada, kad šių metų pabaigoje bus įvertintos galimybės įvesti visuotinę karo prievolę. Sausio pradžioje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo paskelbęs, jog į kariuomenę galėtų būti šaukiami visi be išimties mokyklą baigę jaunuoliai. Tokių žmonių kasmet būtų apie 6 – 7 tūkstančiai.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3 – 3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvoje buvo grąžinta užpernai, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane taip pat numatoma iki 2019 metų pabaigos įsigyti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti vidutinio nuotolio ginkluotę NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti parduotos už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
Taip pat žadama 2019 metų pabaigoje įrengti infrastruktūrą lauko stovyklos aikštelėms, siekiant gebėti priimti NATO Ypač greito reagavimo pajėgas. Šias tarptautines pajėgas sudaro apie 5 tūkst. karių. Aljansas teigia, kad jos į reikalingą regioną galėtų būti permestos per dvi paras.
Plane taip pat nurodoma, jog iki 2018 metų pabaigos bus pagerintos sąlygos NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse kariams, įrengiant naują infrastruktūra Aviacijos bazėje Šiauliuose.
Aptars krašto apsaugos sistemos finansavimą 2018 metais
Valstybės gynimo taryba antradienį aptars gynybos finansavimą 2018 metams.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS informavo, kad taryboje bus svarstomi tolimesni krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai ir Lietuvos kariuomenės sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimas.
Lietuva šiemet gynybai skyrė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Anksčiau įvairūs šalies pareigūnai žadėjo, kad 2018 metais finansavimas krašto apsaugai pasieks 2 proc. BVP.
Lietuvoje gynybos finansavimas didinamas nuo 2014 metų po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Augant krašto apsaugos biudžetui, Lietuva ėmėsi stiprinti Sausumos pajėgas. Be kitų įsigijimų, pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ už 386 mln. eurų pirkimo. Tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat įsigijo vokiškų savaeigių haubicų. Be to, Lietuva svarsto galimybę įsigyti raketinės artilerijos.
Nuo 2015 metų kariuomenėje buvo atnaujinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3 – 3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų. Lietuvos kariuomenėje taip pat buvo sukurta antra Sausumos pajėgų brigada, kuri vadinasi „Žemaitija“.
Visgi didele šalies gynybos spraga išlieka oro gynyba. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti vidutinio nuotolio ginkluotę NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Jai vadovauja prezidentas. Tarybą taip pat sudaro ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
