„Taip, aš suprantu, kad tai yra labai kebli situacija, taip. aš tikrai tokios situacijos nenoriu, nenorėjau ir išvengiau visą laiką, kol tai buvo įmanoma“, – spaudos konferencijoje sakė LNOBT vadovas.
VPT sprendimą žada skųsti
G.Kėvišas sakė, kad nesutinka su pirmadienį pateiktomis VPT išvados, nes, pasak jo, jos neigia Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą. Pastaroji įvertinusi LNOBT vadovo elgesį vienbalsiai nubalsavo, kad jokių pažeidimų nebuvo. „Dabar VPT ėmėsi nagrinėti VTEK nuostatas. Čia aš nežinau, ar tai yra teisinga, ar ne. Ta nuostata, kad mes pažeidėme neva tai principus ir tikslus, mes su ta nuostata nesutinkame, nes jai pagrįsti medžiagoje, kuri yra mums pristatyta VPT, argumentų tikrai neužtenka. Dėl to mes tą sprendimą skųsime“, – sakė G.Kėvišas.
Nusišalinimas nebuvo „formalus“
LNOBT vadovas teigė, kad jo nusišalinimas nebuvo tik „formalus“ ir kad supratęs, jog gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jis kreipėsi į VTEK su užklausa, kaip jam būtų tikslinga elgtis. Po to jis nusišalino ir sprendimai dėl trijų koncertų, surengtų tarpininkaujant jo sūnaus atstovaujamai įmonei, buvo priimti be jo žinios.
„Aš nežinojau, kad bus paslaugos perkamos iš tos įmonės. Nusišalinau tik sužinojęs, nes buvo aišku, kad bus interesų konfliktas“, – teigė G.Kėvišas.
Jis teigė, kad dėl galimo interesų konflikto jis jau 2015-aisiais kreipėsi į Lietuvos kultūros ir meno tarybą. Tiesa, pasak jo, tai buvo padaryta, kai dar nebuvo minties apie koncertus, dėl kurių dabar yra kilęs skandalas. „Aš iškėliau tarybos posėdyje, kur yra pusė ne teatro žmonių, klausimą, ką tokiu atveju daryti, jei tai iškils. Sakiau, kad galime koncertų nedaryti išvis. Tarybos nuomonė buvo daryti koncertus elgiantis pagal nustatytą tvarką“, – sakė G.Kėvišas.
Jis teigė, kad kilus klausimui dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto kreipėsi į VTEK su prašymu paaiškinti, kaip jis turėtų elgtis. Ši jam rekomendavo ne tik nusišalinti, bet ir Kultūros ir meno taryboje apsvarstyti, kas, kada ir kaip turėtų pasirašyti sutartį su koncertų organizatoriumi „Riverside Music“, kuriam atstovauja jo sūnus.
„Meno tarybos svarstyme buvo ir kultūros viceministrė Patricija Poderytė. Meno tarybos sprendimo pagrindu aš kreipiausi į Kultūros ministeriją ir įteikiau savo nusišalinimą. Tuometis ministras Šarūnas Birutis nusišalinimą priėmė ir toliau visi veiksmai buvo atlikti be mano žinios“, – žurnalistams sakė G.Kėvišas.
Kokia suma buvo sumokėta koncertų organizatoriui ir kiek jos atiteko atlikėjams, G.Kėvišas neatskleidė sakydamas, kad kontrakto sąlygų viešinti negali.
Turtai – ne iš direktoriaus algos Paklaustas, kiek pajamų per metus gauna iš savo sūnaus, G.Kėvišas taip pat neatskleidė: „Aš skaičiais nenorėčiau sakyti, nes neprivalau. Mano deklaracijos yra viešos. Turiu pasakyti, kad versle esu labai seniai, visos mano pajamos tikrai ne iš direktoriaus algos.“
Tai pasakęs LNOBT vadovas paaiškino, kad 1992–1994 metais dirbo Monako Kunigaikštystėje ir jau tada pradėjo gauti nemažas pajamas. Taip pat priminė dirbęs su žymiais žmonėmis, o 2001–2002 metais taip pat gyvendamas Monake užsiėmė verslu.
„Atėjęs 2002 metais į teatrą kreipiausi į du žymiausius Lietuvos advokatus ir iš jų abiejų gavau identišką atsakymą, kad mano pareigos nedraudžia man užsiimti kita veikla, tai reiškia, gauti kitų pajamų“, – sakė G.Kėvišas.
Skirs drausminę nuobaudą, pasiaiškinimai netenkina
G.Kėvišo pasiaiškinimai dėl teatro sutarčių su jo sūnaus įmone netenkina, jam ketinama skirti drausminę nuobaudą, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Komentare BNS ji taip pat teigia, jog iki pirmadienio lauks raštiško G.Kėvišo pasiaiškinimo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos informacijos.
„Šiandien gavome Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl LNOBT viešųjų pirkimų praktikos. Iš karto išsikviečiau LNOBT direktorių poną Gintautą Kėvišą. Tai, ką išgirdau, manęs netenkina, todėl paprašiau išsamaus raštiško pono Kėvišo pasiaiškinimo, kurio laukiu iki pirmadienio. Taip pat inicijavome procesą drausminei nuobaudai skirti“, – teigia ministrė.
Apie pasitraukimą kol kas negalvoja
Pats G.Kėvišas teigė antradienį vykusiame pokalbyje su ministre L.Ruokyte-Jonsson laikęsis savo nuomonės, kad koncertus privalėjo organizuoti dėl kviečiamų atlikėjų prestižo.
Jis sakė, kad atsistatydinimą svarstytų tik išgirdęs tokį ministrės pasiūlymą.
„Jei mes jaučiamės, kad mes nesame nekalti, savaime suprantama, kad aš šiandien tokios galimybės nenagrinėju. Gal ateis laikas, ir nagrinėsiu, tačiau šiandien aš tokios galimybės nenagrinėju, nes jaučiu atsakomybę ir už teatrą, ir už tuos tarptautinius projektus, kurie bus ir yra ateityje, susiję su mano asmeniu“, – žurnalistams kalbėjo LNOBT vadovas.
Pirkimai siejami su sūnaus įmone
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad tris LNOBT sutartis su Kipre registruotu koncertų organizatoriumi „Riverside Music“ tikrinusi VPT nustatė, kad visais atvejais pirkimai vykdyti apklausos būdu ir kreiptasi tik į vieną tiekėją, o sutartys buvo sudarytos su „Riverside Music“, kuri giminystės ryšiais susijusi su paties teatro vadovu.
VPT išvadose konstatuojama, kad pateikti dokumentai rodo, jog pasirašyti tris sutartis, kurių bendra vertė – beveik 390 tūkst. eurų, kultūros ministro įsakymu buvo patikėta kitiems asmenims.
„Tarnybos nuomone, faktiškai toks nusišalinimas pasireiškė tik tuo, kad perkančiosios organizacijos vadovas nepasirašė dokumentų, susijusių su pirkimais ir sutarčių pasirašymu.
Tačiau atsižvelgusi į tai, kad iš anksto buvo žinomas tiekėjas, kurio vienas iš vadovų yra perkančiosios organizacijos vadovo sūnus, taip pat atsižvelgusi į tai, kad visus kitus veiksmus, susijusius su pirkimų organizavimu ir vykdymu, atliko jam pavaldūs asmenys, tarnyba mano, kad jų sprendimams perkančiosios organizacijos vadovas galėjo daryti įtaką“, – nurodo VPT.
Tarnyba taip pat nurodo, jog jai nepavyko sužinoti, kokia pinigų dalis teko atlikėjams, o kokai – tarpininkui, nes motyvuodamas sutarčių konfidencialumu LNOBT tarnybai nepateikė šių duomenų.
Pagal sutartis su „Riverside Music“ LNOBT pernai surengė solistų Angelos Gheorghiu, Mariaus Brenciu ir dirigento Cipriano Teodorascu, Londono simfoninio orkestro su dirigentu Antonio Pappano ir smuikininku Nikolajumi Znaideriu, taip pat Karališkojo filharmonijos orkestro su dirigentu Charles'iu Dutoit koncertus.
