Kaip antradienį pranešė ministerija, jos specialistai kartu su Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovais jau pradėjo rengti pranešėjų apsaugos sistemos projektą, pagrįstą geriausia šios srities kitų šalių teisine praktika ir Lietuvos patirtimi.
Teisingumo ministerija taip pat nurodo parengusi anoniminį klausimyną ir išsiuntusi jį daugiau kaip 200 Lietuvos institucijų, kad jų darbuotojai įvertintų sukauptą bendradarbiavimo su visuomene patirtį.
„Gauti atsakymai padės nustatyti ir spręsti, kokie pokyčiai ir teisinis reglamentavimas yra būtini Lietuvoje“, – aiškina ministerija.
Pataisomis bus siekiama sukurti tvarų ir patikimą pranešimų kanalą, kuriuo būtų teikiama informacija.
„Valstybė privalo branginti ir saugoti pilietiškus žmones, kurie, matydami negeroves, nesitaiksto ir netyli. Pranešėjų apsaugos sistema turi būti veiksminga ir aiški, kad žmogus, prisidėjęs prie kovos su korupcija, jaustųsi saugus, darbovietėje jam nekiltų problemų“, – pranešime teigia teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Anot ministerijos, Airija, Australija, JAV, Kanada, Vokietija ir kitos šalys, sėkmingai taikančios pranešėjų apsaugos sistemą, naudoja kompleksines priemones, skatinančias žmonių nepakantumą korupcijai, kovą su įvairių formų piktnaudžiavimu. Pavyzdžiui, apie įtartinus korupcinius veiksmus pranešusiam asmeniui nekeliamas jo atsakomybės klausimas, jis nelaikomas susaistytu sutartimi dėl konfidencialumo, jo negalima atleisti iš darbo ar kaip nors diskriminuoti.
Vienas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas Seime buvo įregistruotas prieš septynerius metus, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė jį atmesti.
