Lietuva šiemet gynybai skyrė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Anksčiau įvairūs šalies pareigūnai žadėjo, kad 2018 metais finansavimas krašto apsaugai pasieks 2 proc. BVP.
Valstybės gynimo taryboje taip pat bus svarstomi tolimesni krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai ir Lietuvos kariuomenės, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimas.
Lietuvoje savo gynybos pajėgumus reikšmingai stiprina nuo 2014 metų po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Jai vadovauja prezidentas. Tarybą taip pat sudaro ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.