Taryba taip pat apsvarstė karių skaičiaus didinimą, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
Krašto apsaugai – beveik 150 mln eurų
„Atsižvelgdama į geopolitinę situaciją bei tarptautinius šalies įsipareigojimus NATO Valstybės gynimo taryba nusprendė siūlyti 2018 metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimams papildomai numatyti 149 mln 200 tūkst. eurų.
Pagal dabartines augimo prognozes tai turėtų viršyti 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto“, – sakė prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.
Pasiteiravus, kiek tiksliau procentų BVP kitais metais numatoma skirti krašto apsaugai, prezidentės patarėja patikslino, kad pagal dabartines ūkio augimo prognozes – „tai turėtų būti 2 proc. ir 7 šimtosios“ (2,07 proc.).
Šiais metais Krašto apsaugos ministerijos asignavimams yra skiriama 723 mln 800 tūkst. eurų. Jei kitais metais Krašto apsaugos ministerijai lėšos bus padidintos iki 149 mln 200 tūkst. eurų, tai iš viso Krašto apsaugos ministerijai turėtų būti skiriama 873 mln eurų.
„Iš šalies atrodo, kad lėšos krašto apsaugai didinamos daug ir stipriai. Bet kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau investicijų nebuvo ir iš esmės buvo skirta tik personalo išlaikymui ir esamų infrastruktūrų.
Pagrindinis uždavinys – ginkluotės ir kariuomenės modernizavimas. Jūs patys matote, kad ginkluotė, pradedant nuo pėstininkų ginkluotės, tiek sunkesnės ginkluotės, artilerijos ar panašių sistemų – tai yra brangus dalykas. Infrastruktūros plėtra taip pat nebuvo vystoma daug metų. Negaliu pasakyti, kad mes turime perteklių, bet tikrai per daug nebus“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ketina didinti karių skaičių
Taryba pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių, užtikrinti jų aprūpinimą modernia ginkluote ir įranga.
Krašto apsaugos ministras po susitikimo su prezidente teigė, kad karių skaičių kitais metais planuojama didinti 1 tūkstančiu – 500 daugiau šauktinių ir 500 daugiau profesionalių karių.
Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą iki 2019 metų. Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje.
„Tokia brigada turėtų būti visiškai suformuota iki 2019 metų ir turėtų sustiprinti Vakarų Lietuvos apginamumą“, – kalbėjo Ž. Šatūnienė.
Ginkluotės stiprinimas
2018 metais taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms.
Taryba taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.
„Vieną didžiausių biudžeto didinimo dalių turbūt sudarys ginkluotės didinimas, taip pat lėšos skirtos užsienio kariams“, – sakė ministras.
Tarybą sudaro prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Lietuva šiemet gynybai skyrė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Anksčiau įvairūs šalies pareigūnai žadėjo, kad 2018 metais finansavimas krašto apsaugai pasieks 2 proc. BVP.
Lietuvoje gynybos finansavimas didinamas nuo 2014 metų po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Augant krašto apsaugos biudžetui, Lietuva ėmėsi stiprinti Sausumos pajėgas.
Pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ už 386 mln. eurų įsigijimo. Tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat įsigijo vokiškų savaeigių haubicų.
Lietuva imsis priemonių prieš Rusijos pratybas
Kariuomenės vadas J. V. Žukas savo „Facebooko“ paskyroje taip pat yra minėjęs, kad taryba aptars, ar Lietuvai reikia imtis papildomų saugumo priemonių per rudenį rengiamas Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“. Manoma, kad tai gali būti didžiausios pratybos kada nors vykusios prie Lietuvos sienų.
Pasak krašto apsaugos ministro, tiesiogiai pasitarime su VGT nebuvo svarstoma dėl „Zapad“ pratybų. „Bet buvo svarstoma šiek tiek anksčiau. Priemonių bus imamasi ir tikimasi turėti didesnį užsieniečių karių skaičių ir kitos priemonės“, – sakė jis.
