Šiaulių ligoninėje mirė nuo pirmadienio gaivinta 7 mėnesių mergytė. Įtariama, kad ir ji tapo artimųjų smurto auka. Po panašios tragedijos Kėdainiuose pranešimai apie sumuštus vaikus gaunami kasdien ir ne po vieną. Policija teigia, kad per parą fiksuojama nuo 5 iki 15 atvejų, kai smurtas yra naudojamas prieš nepilnamečius ar nepilnamečių akivaizdoje.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Edvardu Šileriu.
– Pone Šileri, 15 smurto atvejų kasdien. Kas atsitiko? Negi per mėnesį lietuviai tapo smurtautojų tauta?
– Ne. Į klausimą, ar smurtautojų tauta, kiekvienas turėtų atsakyti pats. Po praeitos tragedijos policija nusprendė garsiai viešinti kiekvieną įvykį, kuris įvyksta. Todėl policijos suvestinėse įvykių taip drastiškai ir padaugėjo.
Tai nėra ypatinga naujiena, tačiau nuo 2012 metų, kuomet buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, įvykių kasmet daugėja. Praeitais metais buvo 60 tūkst. pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
– Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik smurtas prieš vaikus – tai gali būti ir smurtas prieš sutuoktinį ar apskritai buitinis konfliktas. Ar iš tiesų padaugėjo smurto atvejų prieš vaikus, ar tiesiog tam skiriamas padidintas dėmesys?
– Tam skiriamas padidintas dėmesys. Vienas atvejis, kuomet konkrečiai nukenčia vaikas – smurtas artimoje aplinkoje prieš vaiką, kitas dalykas – vaikui dalyvaujant, kur jis gali įgyti nukentėjusiojo statusą, nes tai ir psichologiškai traumuojantis dalykas.
– Seimas neseniai įstatymu uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus. Tai reiškia, kad kilus įtarimams vaiką reikia paimti iš šeimos. Su kokiais naujais iššūkiais susiduria policija?
– Policija su naujais iššūkiais nesusiduria. Policija susiduria su tais pačiais, dėl kurių pasidarėm išvadas po praeitų metų tragedijos Saviečiuose, kuomet tokiais atvejais reikia reaguoti kaip galima greičiau. Tai ir darome. Mūsų reforma ir pertvarka yra nukreipta į tai, kad reaguotume kaip galima greičiau.
Viena iš esminių problemų yra tai, kad kuomet įstatyme reglamentuota, kad vaikus iš šeimų paima vaiko teisių apsaugos specialistai arba vaiko teisių apsaugos specialistai, dalyvaujant policijai. Tai veikia labai ribotai, darbo valandomis. Po darbo valandų policija lieka viena ir pati privalo paimti vaikus, iš esmės pažeisdama įstatymą.
– Viešoje erdvėje buvo informacija, kad socialiniai darbuotojai informuoja policiją, duoda jai savo asmeninius mobiliuosius telefonus. Juk galima skambinti jais ne darbo valandomis.
– Kadangi kiekviena savivaldybė, o jų yra 60, atskirai sprendžia šias problemas, kai kuriose savivaldybėse taip ir yra, socialiniai darbuotojai juos duoda. Yra tokių, kur neprisiskambinsi po jokių darbo valandų. Jei taip būtų, policija problemos nekeltų. Mums tikrai nėra problemos paskambinti asmeniniu ar tarnybiniu telefonu ir paprašyti atvykti, tačiau šiam momentui tai nėra daroma.
– Tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik darbo valandomis, vis dar yra didelė problema?
– Be abejo. Šiam momentui ir šiandieniniame komisijos posėdyje tai žadama spręsti, bet vėlgi, praėjo mėnesis ir kaip važiavo viena policija, taip važiuoja. Atsitiko net tokių dalykų, kad ligoninės, globos namai nepriima, ir, man atrodo, savaitgalį buvo atvejis, kad vaikus teko perduoti kaimynams.
– Dažni tokie atvejai?
– Nereti.
– Ar policijos pareigūnai žino, kaip atpažinti smurtą šeimoje? Dabar smurto sąvoka yra labai išplėsta, tai nebėra tik fizinis smurtas, tai gali būti ir nepriežiūra.
– Policija į tai bando investuoti. Per keletą paskutinių metų mes esame apmokę virš tūkstančio pareigūnų iš turimų 8 tūkst., kurie reaguoja į įvykius – tyrėjai, buvę apylinkės inspektoriai, kurie gali tai atpažinti. Tačiau mokslų per daug nebūna.
– Dabar smurtu įtariami tėvai taip pat uždaromi į areštinę?
– Taip. Policija sako, kad turi būti aiškus algoritmas. Mes atvažiavom iš karto, nuo kelių minučių iki keliolikos, tuomet, jei identifikuojam, kad tai buvo smurtas, sulaikom asmenį 48 valandoms.
– Ką reiškia „identifikuojam“? Jei tėvas išgėręs, bet sako – gink Dieve, nemušiau, nieko nedariau?
– Dėl kažkokios priežasties mes ten atvažiavom – gavome kaimynų skundą ar artimas žmogus paskambino. Natūralu, kad dažniausiai atvažiavus ir sako, kad aš nieko nedariau.
Tačiau mūsų pareigūnas stebi konkrečiai – ar yra mėlynės, kaip vaikas ar kitas artimas žmogus emociškai reaguoja, ir jei pareigūnas nusprendžia, kad buvo smurtas, žmogus arba sulaikomas, arba izoliuojamas. Vienas iš mūsų siūlymų, apie ką jau metus laiko kalbam, kad per 48 val. teismas priimtų sprendimą.
– Dažnai po tragedijų kalbama, kad visuomenė buvo abejinga – kaimynai žinojo, niekas nieko nedarė, nepranešė, dėl to taip ir įvyko. Ar dabar padėtis pasikeitė, padaugėjo pranešimų?
– Pranešimų daugėja nuo 2012 metų. Nereikia visais atvejais kaltinti visuomenės, tačiau reikia padaryti namų darbus. Tuo metu atrodo sensacija, didelė emocija, tačiau kai pamatai po tam tikro laiko, tai nelabai daug institucijų pasidaro išvadas.
– Anksčiau smurtui artimoje aplinkoje, buitiniam konfliktui nebuvo teikiamas prioritetinis dėmesys.
– Iki 2012 metų, kuomet dar nebuvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tai buvo privatus dalykas ir be vieno oficialaus skundo ar privataus kaltinimo tvarkos, tas dalykas buvo netiriamas. Nuo 2012 metų buvo pakeistas valstybės požiūris į šią problemą ir teisėsauga pradėjo tirti.
Antra, resursų papildomai tam nebuvo skirta. Todėl mes, kaip policija, nuolat sakom, kad smurtas ar smurtiniai nusikaltimai turi prioritetą prieš turtinius nusikaltimus. Turtą gali nusipirkti, tačiau sveikatos ar gyvybės nesugrąžinsi.
– Per kiek laiko, pranešus bendruoju pagalbos telefonu, pareigūnai privalo sureaguoti į pranešimą apie įtariamą smurtą prieš nepilnamečius?
– Priklauso nuo situacijos, bet per kelias ar keliolika minučių. Policija turi tris įvykių kategorijas, į kurias reaguojam – A, B ir C. A kategorija – nedelsiant iki 8 minučių, B – kuomet spėji po A, 12 minučių ir C – kai gyvybei, sveikatai pavojus negresia, per 1 valandą. Daugeliu atvejų – nužudymuose, smurte, mes spėjam sureaguoti per 10, 12, 15 minučių.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
