Politikų papirkimo istoriją narpliojantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai giriasi stambiu laimikiu.
Antradienį jie pareiškė įtarimus vienam didžiausių Lietuvoje koncernų – 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“.
Įtraukė į politinę bylą
Įtarimai bendrovei politinės korupcijos byloje – itin retas atvejis.
Nors beveik prieš metus pradėtame tyrime iki šiol buvo minimos tik trijų koncerno „MG Baltic“ atstovų pavardės, įtarimų papirkimu ir prekyba poveikiu sulaukė visa įmonių grupė.
STT atstovai aiškino, kad tiriant bandymus papirkti tuomečius Seimo narius – liberalą Eligijų Masiulį ir „darbietį“ Vytautą Gapšį paaiškėjo naujų duomenų.
Teigiama, jog politikams kyšiai buvo siūlomi tam, kad jų priimti sprendimai politiškai ir finansiškai būtų palankūs koncernui „MG Baltic“.
Įklampino viceprezidentas
Pareigūnų sprendimas pareikšti įtarimus visam koncernui teisininkų nenustebino.
„Šioje istorijoje man tai atrodo visiškai dėsninga.
Jeigu paaiškėjo, kad nusikaltimas galėjo būti daromas juridinio asmens naudai ir interesams, jis teisiamas kartu su nusikaltimą padariusiu fiziniu asmeniu“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas, teisės mokslų daktaras Remigijus Merkevičius.
Paprastai įtarimai pirmiausia pateikiami fiziniam, o vėliau – ir juridiniam asmeniui.
„Juridinis asmuo yra teisinė fikcija, jo vardu visada veikia fiziniai asmenys“, – aiškino R.Merkevičius.
Iki šiol įtarimai papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu dokumentų, susijusių su valstybės paslaptimi, laikymu buvo pareikšti tik koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Koncerno prezidentas Darius Mockus ir jo valdybos narys Romanas Raulynaitis buvo apklausti kaip specialieji liudytojai – duomenų pareikšti įtarimams neužteko.
Primena ilgą žaidimą
Koncernas „MG Baltic“ nesutinka su pareikštais įtarimais.
Sprendimą pareikšti įtarimus koncerno teisininkai tą pačią dieną apskundė generaliniam prokurorui. Tokį sprendimą jie pavadino akivaizdžiu STT pareigūnų ir prokurorų piktnaudžiavimu teise.
„Atrodo, kad per devynis mėnesius jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis.
Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, – teigė „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.
Gali patirti sunkumų
D.Mockus viliasi, kad pareikšti įtarimai neapribos koncerno ir jam priklausančių įmonių veiklos, tačiau teisininkai įžvelgia daugiau pavojų.
Pareiškus įtarimus juridiniam asmeniui, teismas gali areštuoti dalį jo turto ar laikinai apriboti veiklą.
Jei koncernas būtų pripažintas kaltu, penkerius metus po įsiteisėjusio nuosprendžio jo įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Juridiniai asmenys – privačios bendrovės paprastai teisiamos ne už korupcinius, o už finansinius nusikaltimus – apgaulingą buhalterinę apskaitą, duomenų apie pajamas bei mokesčių slėpimą.
Uždaro fiktyvias įmones
Pagal įstatymus juridiniams asmenims gali būti skiriamos iki 1,9 milijono eurų baudos, veiklos apribojimas nuo 1 iki 5 metų.
Baudžiamasis kodeksas numato ir juridinio asmens likvidavimą, tačiau, R.Merkevičiaus teigimu, realiai egzistuojančioms bendrovėms teismai tokių bausmių neskiria.
Jos paprastai baudžiamos piniginėmis baudomis. Likviduojamos tik jokios veiklos nevykdančios ir specialiai mokesčiams grobstyti sukurtos įmonės.
Pričiupo ir politikus
Šią bylą tiriantys pareigūnai į teisiamųjų suolą ruošiasi siųsti du politikus – buvusį Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovą E.Masiulį ir „darbietį“ V.Gapšį.
Praėjusių metų gegužę E.Masiulis buvo sulaikytas dėl 106 tūkstančių eurų kyšio. Nors pareigūnai iš karto paskelbė, kad tai – kyšis, pats E.Masiulis vėliau paaiškino iš R.Kurlianskio paėmęs 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamojo turto Nidoje. Tačiau paskola nebuvo patvirtinta notaro.
Teigiama, kad V.Gapšys galėjo būti papirktas nuolaidomis politinei Darbo partijos reklamai „MG Baltic“ valdomoje žiniasklaidoje.
Įtarimų buvo kilę ir dėl kitų politikų skaidrumo. Kaip specialieji liudytojai buvo apklausti Liberalų sąjūdžio nariai Š.Gustainis ir G.Steponavičius.
