Posėdis prasidėjo komisijos pirmininko, Seimo nario Mykolo Majausko kirčiu generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.
Nors jis buvo kviestas atvykti į komisijos posėdį ir pateikti prokuratūros veiklos išvadas, E.Pašilio posėdyje nebuvo. Generalinei prokuratūrai atstovavo jo pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška.
„Kodėl komisijos posėdyje nėra generalinio prokuroro?“ – paklausė M.Majauskas.
Prokuratūros atstovai patikino, kad E.Pašilis šiuo metu intensyviai dirba, todėl negalėjo dalyvauti posėdyje. Tai išgirdęs M.Majauskas liepė komisijos sekretoriatui išsiaiškinti, ką dirba generalinis prokuroras, ir nurodė jam pasiaiškinti, kodėl neatvyko.
Pažeidimų Kėdainiuose nerasta
Ž.Radišauskas informavo, kad nei ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, nei tarnybinis patikrinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar tinkamai reaguota į pirmąjį pranešimą apie sumuštą keturmetį Kėdainiuose, nėra baigti. Tiesa, pasak jo, sisteminių pažeidimų kol kas nėra nustatyta. Tokiais žodžiais jis sukėlė komisijos narių pasipiktinimą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Ž.Radišauskas teigė, kad po skaudaus įvykio Kėdainiuose Generalinė prokuratūra sureagavo, numatė veiksmų planą ir priemones. Buvo pradėtas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar atsakingų pareigūnų veiksmai buvo atlikti tinkamai. Taip pat pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis šiuo metu dar nėra baigtas.
Generalinis prokuroras buvo pavedęs patikrinti visus nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kuriuose figūruoja vaikai ir smurtas prieš juos. Patikrinimas kol kas nebaigtas tik Klaipėdos apygardos prokuratūroje.
„Buvo pasiųsta komanda iš Generalinės prokuratūros į Kauno apygardos prokuratūrą, kuriai priskirta Jonava ir Kėdainiai. Kėdainiai patikrinti, Jonava – dar ne. Patikrinimo rezultatai tokie, kad Kėdainių skyriuje esminių sisteminių pažeidimų nebuvo nustatyta“, – sakė Ž.Radišauskas.
Pasak jo, parengtos rekomendacijos dėl prokuroro veiklos atliekant ir organizuojant tyrimą, kad įvykį, per kurį nukentėjo vaikas, privalomai patikrintų aukštesnysis prokuroras.
Klausimas išmušė iš vėžių
Pavėlavęs į komisijos posėdį atvyko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Sėdęs prie stalo jis uždavė dalyviams netikėtą klausimą.
„Ar asmeninę atsakomybę kas nors prisiėmė? Ar yra kas nors su nuodėme, ar visi esame skaidrūs ir nekalti?“ – klausė Seimo pirmininkas.
Po tokio jo klausimo stojo nejauki tyla, o posėdyje dalyvavę asmenys žvalgėsi vieni į kitus nesuprasdami, kuriam iš jų šis klausimas skirtas. Tylą nutraukė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, atsakęs, kad Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė jau atsistatydino.
Vaiko teisių apsaugos specialistai dirbo netinkamai
Komisijos posėdyje dalyvavęs Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis sakė, kad sudaryta komisija atlikusi tyrimą priėjo prie išvados, kad Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai savo darbą atliko netinkamai.
Pasak jo, Vaiko teisių apsaugos specialistai privalėjo šią šeimą po pirmo užfiksuoto smurto atvejo įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jis teigė, kad jei šeima, kurioje gyveno ketverių metų berniukas, būtų buvusi stebima atidžiau, priežasčių įtraukti ją į tokį sąrašą būtų rasta.
Įvedė papildomas priemones
„Mero liepimu buvo pakviesti policijos vadovai, prokuratūros vadovai. Buvo sudėlioti ir aptarti veiksmai, kurių turi imtis pareigūnai kurioje nors šeimoje esant problemų, yra tvarka, kaip jie turi elgtis“, – sakė Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius.
Ji teigimu, sistema yra tokia, kad policijos pareigūnas, atvykęs į įvykį, skambina 112 ir praneša apie smurtą ar nepriežiūrą. Vaikas yra paimamas iš šeimos ir laikinai nugabenamas į ligoninę, su kuria yra sutarta iš anksto. Tada apie įvykį informuojami vaiko teisių apsaugos specialistai.
Pasak O.Kačiulio, keletas atvejų jau leido suprasti, kad tokia sistema veikia. Taip pat, anot jo, keliose Kėdainių švietimo ir socialinėse įstaigos puse etato dirba psichologai, tad tiek vaikams, tiek tėvams lengviau prieinama psichologo konsultacija, įsteigtas telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie smurtą patiriančius vaikus.
Išeitis – centralizacija
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad vienintelis būdas spręsti Vaiko teisių apsaugos sistemos problemas Lietuvoje – vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimas. Priimti sprendimą dėl to ji prašė ir komisijos posėdyje dalyvavusių parlamentarų. Taip pat pabrėžė, kad reikia skirti pakankamai lėšų, kad šie skyriai galėtų dirbti visą parą. E.Žiobienė taip pat pabrėžė, kad vaikų apklausos bylose turi būti vykdomos tinkamai, tai yra, vaikai turi būti apklausiami tik specialistų.„Vaiką reikia apklausti kuo mažiau kartų ir kokybė bus tik tada, kai vaiką apklaus teisėjas su psichologu. Labai prašau vaikų policijoje neapklausinėti“, – sakė E.Žiobienė.
Ji akcentavo atvejus, kai policijos pareigūnai vaikams užduoda klausimus, tačiau tai traktuoja ne kaip apklausą, o kaip informacijos pasitikslinimą. Pasak jos, ypatingai blogai tai, kad dažniausiai tokie dalykai yra daromi šalia būnant tėvams. „Jei vaiko paklausia nugriuvai ar ne, tai jau ne detalių tikslinimas, tai esminis klausimas“, – sakė E.Žiobienė. Vaikui su guzu tikrinimo kvėpavimo takus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kritikos strėles paleido ir į medikus. Ji sakė, kad jų elgesį dar turi tikrinti auditoriai, tačiau teigė, kad ketverių metų berniuką iš Kėdainių pas medikus atvedus su guzu galvoje, jam tikrinti ne sumušimai, o kvėpavimo takai. E.Žiobienės teigimu, gindami smurtą patyrusio ir po to mirusio berniuko interesus, aplaidžiai dirbo ir Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, ir medikai bei pareigūnai.
