Tautos namų idėją sutraiškė prokuroro letena

Lietuvos valstybingumo kūrėjų Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Martyno Yčo, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Juozo Tumo-Vaižganto, Petro ir Jono Vileišių 1907 metais iškeltą idėją sužlugdė Vilniaus apygardos prokuratūra ir teismas, o dabartinė sostinės valdžia ją apskritai palaidojo.

Valstybės šimtmetį pasitiksime su Profsąjungų rūmais, kurių dalis po gaisro – be stogo. Dabar jau kalbama, kad čia kažkas turėtų iškilti bent iki 2023 metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybės šimtmetį pasitiksime su Profsąjungų rūmais, kurių dalis po gaisro – be stogo. Dabar jau kalbama, kad čia kažkas turėtų iškilti bent iki 2023 metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Zuokas: „Vilties nebėra. Gerai būtų, jei dabartinė valdžia bent jau turto nuosavybės klausimus išspręstų.“
A.Zuokas: „Vilties nebėra. Gerai būtų, jei dabartinė valdžia bent jau turto nuosavybės klausimus išspręstų.“
Prokuroras R.Kruopis (nuotr.) patenkino A.Skaisčio prašymą stabdyti darbus.
Prokuroras R.Kruopis (nuotr.) patenkino A.Skaisčio prašymą stabdyti darbus.
A.Skaistys.
A.Skaistys.
Daugiau nuotraukų (4)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

Mar 1, 2017, 10:18 AM, atnaujinta Apr 8, 2017, 8:26 PM

Anksčiau siūlytas ne vienas variantas, kaip perimti Profsąjungų rūmus iš dabartinių šeimininkų, net apskaičiuota, kiek kainuotų statybos, bet dabar savivaldybė jau dairosi į porą kitų vietų, kur galėtų iškilti Europos standartus atitinkanti koncertų salė. Tik ar ji galėtų vadintis Tautos namais?

Prieš dešimtmetį ant Tauro kalno buvo pastatytas akmuo, ant kurio užrašyta, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai. Atrodo, kad jį teks nuritinti.

Statybų darbai neprasidės

„Vilties nebėra. Gerai būtų, jei dabartinė valdžia bent jau nekilnojamojo turto nuosavybės klausimus išspręstų.

Juk dabar ir jie įstrigę“, – atsiduso buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, paklaustas, ar dar yra vilties, kad 2018 metais, minint valstybės šimtmetį, ant Tauro kalno pajudės bent pirmieji Tautos namų statybų darbai.

Jau aišku, kad valstybės šimtmečiui nebus galima parodyti to, kas dabartinę kartą sietų su to laikotarpio istorinėmis asmenybėmis.

„O juk buvome gana toli nuėję – net Tautos namų konkursą skelbėme.

Deja, jį buvome priversti sustabdyti“, – prisiminė A.Zuokas.

Išpardavė profsąjungos

Kodėl sovietiniai Profsąjungų rūmai nepavirto Tautos namais, istorija ilga. Jeigu profesinės sąjungos nebūtų pastato ant Tauro kalno pardavusios privatiems investuotojams, viskas būtų buvę paprasčiau.

Tai, kad privatūs asmenys įsigijo visuomeninei idėjai skirtą statinį, galima vadinti įžūlumu. Juk šioje vietoje privataus verslo intereso neturėjo būti. Nei butų, nei prekybos centro, nei viešbučio čia nepastatysi.

Istorija tuos verslininkus nubaudė. Profsąjungų rūmų šeimininkė bendrovė „VIPC Vilnius“ bankrutuoja.

Savivaldybė siūlė mainus

Jau prieš keletą metų buvo nuspręsta perimti iš verslininkų Profsąjungų rūmus ir pradėti Tautos namų statybą. Dėl Tautos namų Seimas, Vyriausybė priėmė daugybę sprendimų, tačiau reikalai nejudėjo.

Tada iniciatyvos ėmėsi Vilniaus savivaldybė. Sostinės taryba sutartinai pasisakė, kad būtina išpirkti Profsąjungų rūmų pastatą.

2013 metų vasarį savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ ir „VIPC Vilnius“ pasirašė ketinimų protokolą.

Už Profsąjungų rūmus verslininkams pasiūlyti savivaldybei priklausantys pastatai Universiteto ir Liejyklos gatvėse, keli smulkesni objektai ir poilsio namai Palangoje.

Štai tada ir užvirė košė.

Sandoris buvo sužlugdytas

Tuometis Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje konservatorius Audrius Skaistys, prašydamas ginti viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Kruopis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir šis jo ieškinį visiškai patenkino. Tačiau savivaldybė apskundė sprendimą.

Savivaldybės apeliacinis skundas dar nebuvo išnagrinėtas, o teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kai 2014 metais R.Kruopis pakeitė savo nuomonę.

Prokuroras netikėtai sutiko su savivaldybe ir jos valdoma įmone „Start Vilnius“ pasirašyti taikos sutartį, tačiau nekilnojamojo turto mainų sandoris buvo sužlugdytas.

Savivaldybė Profsąjungų rūmų už mainais pasiūlytus pastatus taip ir neperėmė.

Nėra nepakeliama našta

Kodėl turto mainai taip ir neįvyko? Atsakydamas į šį klausimą A.Zuokas sutiko, kad buvo iškilęs nekilnojamojo turto vertės klausimas.

Suma, kurią verslininkai norėjo gauti už Profsąjungų rūmus, nebuvo maža – reikia tai pripažinti. Bet savivaldybė tikėjosi nusiderėti.

„Turtą norėjome keisti įvertinę didžiausia verte. Tad Profsąjungų rūmus galėjome perimti už 6–7 milijonus eurų. Daug tai ar mažai? Kalbant apie idėjos svarbą ir apie tai, kad sumanymui per šimtas metų, tai nėra suma, kuri valstybei ar miestui taptų nepakeliama našta“, – tvirtino A.Zuokas.

Savivaldybė buvo net sudėliojusi ir tolesnį veiksmų planą perėmus Profsąjungų rūmus. Ji Vyriausybei siūlė privatizuoti Kongresų rūmus, Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras būtų įsikūręs naujose erdvėse – Tautos namuose.

Privatizavus Kongresų rūmus tais laikais buvo galima tikėtis apie 40 milijonų litų. Projektui įgyvendinti būtų skirta ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

„2011 metais su tais sumanymais vaikščiojau Vyriausybės koridoriais. Jeigu jie būtų buvę įgyvendinti, 2018 metais būtume galėję atverti Tautos namų duris“, – įsitikinęs buvęs Vilniaus meras.

Sukruto Seimo narių grupė

Nors pavėluotai, Vilniaus valdžiai pabaksnojo ir grupė Seimo narių, vasario 14-ąją įregistravusi nutarimo projektą, kuriame Vyriausybei siūloma parengti prielaidas perimti Profsąjungų rūmų pastatą ir numatyti Tauro kalno teritoriją Tautos namams statyti.

Parlamentarai apskaičiavo, kad kitąmet projektui įgyvendinti prireiktų 700 tūkst. eurų, o iš viso Tautos namų statyba kainuotų 30–40 mln. eurų.

Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir toliau trypčioja vietoje. Po susitikimo su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson jis prabilo, kad Tautos namų atidarymas būtų vienas Vilniaus 700 metų jubiliejaus akcentų. Jį Lietuvos sostinė minės 2023-iaisiais.

Apskritai R.Šimašius nėra užtikrintas, kad Tautos namus ant Tauro kalno pavyks pastatyti, tad prasitarė, jog gera koncertų salė galėtų atsirasti ir kitoje miesto vietoje. Jis prisipažino nežinąs, ar toks statinys galėtų vadintis Tautos namais.

O savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pernai rugsėjį pareiškė, kad savivaldybė būtų pajėgi Profsąjungų rūmus perimti visuomenės poreikiams. Aišku, jeigu taip nuspręstų taryba.

Prieškario šviesuolių puoselėtą sumanymą ant Tauro kalno pastatyti Tautos namus ankstesnė miesto valdžia buvo pasiruošusi įgyvendinti, bet kai įsikišo prokuroras, tapo aišku – valstybingumo šimtmetį pasitiksime tik su sovietinių rūmų griuvėsiais.

Sumanymą siejo su Žalgirio mūšiu

Apie 1910 metus manyta, kad Tautos namuose įsikurs Lietuvos mokslo ir Lietuvos dailės draugijos. Statyboms lėšų trūko, tad rinktos aukos.

Tautos namų idėja buvo siejama su Žalgirio mūšio 500-ųjų metinių minėjimu, todėl žmonės aukojo, kas kiek galėjo, gimnazistai kartais net po kelias kapeikas.

1912 metų rugsėjo 29 dienos notaro patvirtintame pirkimo ir pardavimo akte aprašytos sklypo ant Tauro kalno ribos ir nurodyta pinigų suma.

J.Basanavičius gyvenimo kronikoje rašė: „Šitą plecių surasta ant kalno su gražum Vilniaus reginiu pas vokiečių kapines ir spalių 18 d. nupirkta 1600 sieksnių po 10 rub. 50 kap. sieksniui.“

Tautos namuose ant vieno aukščiausių Vilniuje Tauro kalno planuota įrengti 1500 vietų šiuolaikišką koncertų salę, kurios Lietuvos sostinei trūksta. Tame pastate būtų atsiradę vietos ir ekspozicijai, skirtai pastarojo šimtmečio istoriniams įvykiams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali „Nauja diena“ G. Kirkilui atminti