40-metės Vyriausybės kanclerės karjera gana įspūdinga. Nuo 1999-ųjų iki 2001-ųjų ji dirbo analitike investiciniame banke „Donaldson, Lufkin and Jenerette“, o nuo 2004-ųjų iki 2011-ųjų dirbo JAV investiciniame banke „Goldman Sachs“. Pastarąją darbo vietą 2011-aisiais ji paliko dėl darbo tuomečio ūkio ministro Rimanto Žyliaus komandoje.
Tačiau garsiau M.Dargužaitės vardas pradėtas linksniuoti kai 2012-aisiais ji pradėjo dirbti investicijų plėtos agentūros „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore.
Atsidūrė ūkio ministrės taikinyje
Pasikeitus ūkio ministrui ir šias pareigas užėmus Birutei Vėsaitei neramūs laikai prasidėjo tarp jos ir M.Dargužaitės. Sėkmingai „Investuok Lietuvoje“ tuomet besidarbavusi Vyriausybės kanclerė portalui lrytas.lt pripažino iš B.Vėsaitės išgirdusi užuominų, kad esą įstaiga dirba prastai, tad nesikeičiant situacijai reikės keisti vadovus.
Klausimas, ar M. Dargužaitė liks toliau dirbti, iškilo paaiškėjus, kad B. Vėsaitė privertė palikti pareigas kitos giminingos viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovą – Paulių Lukauską.
Tiesa, kilus skandalui dėl P. Lukausko atleidimo B. Vėsaitė apie „Investuok Lietuvoje“ darbą pradėjo kalbėti palankiai. Kad M. Dargužaitė neturėtų būti keičiama, buvo pareiškęs ir A. Butkevičius.
Neilgai trukus Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlė sujungti įstaigas „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Toks pasiūlymas M.Dargužaitės netenkino ir pareiškė, kad vienintelis tokių „žaidimų“ tikslas – į Lietuvai strategines agentūras pastatyti savus žmones, kuriais būtų lengva manipuliuoti.
„Nėra jokios abejonės, kad Ekonomikos komiteto pasiūlymas yra žalingas Lietuvai, žalingas iki šiol sukauptam „Investuok Lietuvoje“ įdirbiui, žalingas mūsų visų ateičiai“, – tuomet sakė M.Dargužaitė. Tiesa, patys tuomečiai Seimo Ekonomikos komiteto nariai teigė, kad taip esą būtų taupomos lėšos ir efektyvinama šių institucijų veikla.
Tokios idėjos autorė buvo jau minėta Birutė Vėsaitė, kuri tuomet jau nebebuvo ūkio ministre. Tiesa, Seimo opozicija tada B.Vėsaitės čiulbesiu dėl taupymo netikėjo ir teigė, kad šios idėjos priežastis – B.Vėsaitės noras iš vadovės posto išversti M.Dargužaitę, ko nespėjo padaryti dar būdama ministre.
Nors kalbos apie „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ sujungimą neilgai trukus pradėjo tilti, M.Dargužaitės pasipiktinimas toli gražu neslūgo ir praėjus porai mėnesių nuo siūlymo sujungti šias dvi įstaigas, ji trenkė durimis ir paliko „Investuok Lietuva“.
Ji viešame laiške tiesiai šviesiai pasakė, ką galvoja apie nekompetentingus valdininkus, kurie į „Investuok Lietuvoje“ kėdę iki šiol siekia pasodinti „savą“ žmogų ir įteikusi tuomečiam ūkio ministrui Evaldui Gustui atsistatydinimo pareiškimą paliko „Investuok Lietuvoje“.
Apgailestavimą dėl M.Dargužaitės pasitraukimo ir viltį, kad ji liks dirbti Lietuvoje išreiškė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Aš labai gerai vertinu ponią M.Dargužaitę kaip profesionalę ir gerą vadybininkę, ji tikrai atliko rimtą darbą per šiuos dvejus metus, ir aišku labai gaila, kad ji šiek tiek keičia savo apsisprendimus“, – tuomet žurnalistams sakė prezidentė.
Tuo tarpu pati M.Dargužaitė viešai teigė sulaukusi grasinimų iš tuomečio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus.
„Žinių radijui“ ji sakė visada jautusi spaudimą iš valdančiųjų, o iš premjero Algirdo Butkevičiaus netgi sulaukusi grasinančio skambučio.
„Iš valdančiųjų pusės tikėjausi daug daugiau iniciatyvos įtraukiant mus į viską, konsultuojantis ir diskutuojant su mumis. Buvo šaltas karas. Taip niekas gal tiesiogiai nespaudė, bet šaltą karą jautėme visą laiką. Netgi esu susilaukusi skambučio iš premjero, kuris man grasino, kad aš vykdau antivyriausybinę veiklą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo M.Dargužaitė.
„Vilniaus merė arba nieko“
Jai palikus „Investuok Lietuvoje“ darbo ir kitokių pasiūlymų ilgai laukti neteko. Jau po poros mėnesių vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavime ji sukėlė ovacijas, kuomet rėžė ugningą kalbą.
Po pasisakymo M.Dargužaitė sulaukė pasiūlymo daryti politikės karjerą. Konservatoriai jai pasiūlė būti rinkimų sąrašo lydere savivaldybių rinkimuose. Vėliau paaiškėjo, kad tai nebuvo pirmasis kartas, kai konservatoriai ją bandė prisivilioti į savo gretas.
Prisidėti prie komandos ją kvietė ir prezidentė, tačiau tada M.Dargužaitė sakė, kad ją labiau vilioja konservatorių pasiūlymas. Tiesa, nuvertinti savęs ji neketino ir duodama interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ ji pareiškė, kad jaustųsi nevertinama, jei pakvietę ją kandidatuoti į Vilniaus tarybą partijos sąraše, konservatoriai jai nesiūlytų bent merės posto.
„Man atrodo, tai būtų manęs neįvertinimas. Norėčiau būti ten, kur esu vertinama. Jeigu atsirastų už mane geresnių kandidatų – labai prašau. Bet šiuo metu jų nelabai matau“, – sakė M.Dargužaitė.
Tačiau netrukus pati M.Dargužaitė persigalvojo ir nusprendė nedalyvauti kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto, kurį po to laimėjo liberalas Remigijus Šimašius.
M.Dargužaitė supykdė dalį partijos kolegų dėl savo pareiškimo, kad norėtų tapti sostinės mere, o geresnių už ją Tėvynės sąjungoje šiuo metu esą nėra. Toks pareiškimas buvo įvertintas kaip arogantiškas, nes konservatoriai savo kandidatu į Vilniaus merus jau įvardijo Seimo narį Mantą Adomėną. Nors buvo gandų, kad tuometis partijos lyderis Andrius Kubilius protegavo būtent M.Dargužaitę. Vietos ji neužėmė ir prezidentės komandoje.
Stojo prie „Barclays“ vairo
Atsisakiusi politikės karjeros M.Dargužaitė liko toje valtyje, kurioje, panašu, kad jautėsi geriausiai. 2015-ųjų sausį pradėjo dirbti „Barclays“ centrinėje būstinėje Londone ir kur užėmė Globalių technologijų infrastruktūros paslaugų (angl. Global Technology Infrastructure Services, GTIS) direktorės pareigas.
Tų pačių metų kovo 30-ąją ji pradėjo eiti „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje (BTCL) vadove.
„Mildos vadovavimas taps dideliu privalumu mūsų augančiam technologijų centrui Lietuvoje. Be to, jos plačios žinios ir patirtis globalių finansinių paslaugų srityje padės mums toliau plėtojant pažangiausius procesus ir technologijas, užtikrinančias, kad „Barclays“ taptų visiškai į paslaugas orientuotu banku“, – tada teigė laikinasis GTIS vadovas Grahamas Bastinas.
Tiesa, M.Dargužaitė šiame poste neišbuvo nė metų. Centro darbuotojai gavo vadovės laišką, kuriame ji teigia paliekanti darbą. Priežasčių, dėl kurių po tokio trumpo laiko palieka „Barclays“ M.Dargužaitė nenurodė, tik savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje trumpai paskelbė:
„Buvo puiki patirtis, šaunus kolektyvas, įdomus darbas. Laukia nauji iššūkiai“, o „Barclays“ Infrastruktūros paslaugų vadovas Tony Kerrisonas sakė, kad ji tiesiog nutarė tęsti veiklą kitur.
Tapusi kanclere sulaukė pašaipų
2016-ųjų rinkimuose laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) ir premjeru tapus Sauliui Skverneliui, ji tapo Vyriausybės kanclere.
Jai tapus kanclere žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis pasidalino tokiu įrašu:
„Galvojau, kiek užims Dargužaitei susirasti vyriausybės skladuke grėblių ir ant jų palaipioti. Neilgai truko: kovotoja su patyčiomis visiems papasakojo, kaip sunkiai naujame darbe aukojasi už menką algą, nes Amerikoje už kavos nešiojimą daugiau gaudavo ar kažką. Kai iš juos pradėjo juoktis, ji susinervino it Rožickas, kai jį Jazzu suvarto ir pasiunčia tiesioginiame eteryje. Salėje juokas ir švilpimas.
Mano prognozė: po pusmečio Vilniaus Uberis turės dar vieną šoferę.“
