Mokiniai, įgyvendinus Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kurio projektas jau paviešintas, mokysis ilgiau. Kaip jau skelbta, planuojama, kad mokslo metai mokiniams, išskyrus pradinukus, galėtų pailgėti dviem savaitėmis. O mokslus pradės jaunesni vaikai – nuo penkerių.
Vyriausybė sieks įteisinti Švietimo įstatymo pakeitimus dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų. Nuostatos turėtų būti parengtos dar šiemet trečiąjį metų ketvirtį, o tai reglamentuojantys teisės aktai patvirtinti 2019-aisiais. Tais metais ketinama sostinės regione įsteigti 17 papildomų ikimokyklinio ugdymo grupių.
Tikisi garbės tarptautiniu mastu
Vyriausybės plane įrašyta, kad bus patvirtinta mokinių pasiekimų kaupiamojo vertinimo, apimančio neformaliuoju būdu įgytą kompetenciją, samprata.
Vyriausybė tikisi, kad 2020 metais pavyks pasiekti geresnius tarptautinių mokinių žinių patikrinimų rezultatus. Tarkim, mokinių dalis, kurių pasiekimų lygis bent 3 (iš 6) pagal PISA testus, procentais (žemiausias procentas iš 3 dalykinių sričių) didėtų nuo 45,6 iki 49.
Mokytojai jaunės ir gaus didesnę algą
Vyriausybė užsimojo ir sumažinti bendrojo lavinimo mokyklų, turinčių mažiau nei 120 mokinių, skaičių. Numatoma šiemet parengti bendrojo ugdymo mokyklų finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo planą, užtikrinantį kokybiško įtraukiojo mokymo ugdymo prieinamumą, o jį įgyvendinti 2020 metais.
2020-aisiais, pagal planą, vidutinė mokytojo alga turėtų pakilti iki 1000 eurų, 2016-aisiais ji siekė 820,5 euro.
Numatoma įteisinti jungtines mokyklas, inicijuoti jų steigimą savivaldybėse. Šis darbas numatytas kitais metais. O tokių mokyklų su specialiojo ugdymo skyriais tinklo sukūrimas, išskaidant specialiąsias mokyklas, įrašytas 2020 metų III ketvirčio darbų sąraše.
Vyriausybė tikisi, kad 30–49 metų mokytojų dalis 2020 metais padidės iki 60 proc. 2015-aisiais jauni pedagogai sudarė 45,6 proc. mokytojų.
Menininkus rengs ir regionams
Permainos laukia ir aukštųjų mokyklų. Tarkim, tų jaunuolių, kurie ketina studijuoti menus. Vyriausybė užsimojo menininkų parengti ir regionams.
2018 metais norima patvirtinti naują priėmimo į menų studijas tvarką ir ją patvirtinti bei suformuluoti menų specialistų rengimo regionams pasiūlymus. Vyriausybės plane numatyta dar šiemet įteisinti trumpąją studijų pakopą – profesines studijas kolegijoje.
Atnaujins stojimo tvarką
Šiemet, dar pirmąjį metų ketvirtį, turėtų būti įvertintas ir paviešintas mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo planas, o galutinai parengtas 2017 metų antrąjį ketvirtį. Numatyti užmojai turėtų būti įgyvendinti 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Valdantieji užsimoję ir šių metų pabaigoje atnaujinti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. O kitais metais atnaujinti studentų socialinės paramos sistemą. 2020-aisiais parama turėtų didėti 20 proc.
Vyriausybė užsibrėžė tikslą, kad į tarptautinį universitetų reitingą, kuris apima 500 geriausių pasaulio universitetų, būtų įrašytas ne vienas Lietuvos universiteto pavadinimas, kaip kad dabar, o du. Tokį tikslą tikimasi pasiekti 2020-aisiais.
Pertvarkys ir profesinio rengimo tinklą
Didelis dėmesys skiriamas profesiniam ugdymui. Šio sektoriaus laukia nemenkos pertvarkos. Valdantieji numatę pertvarkyti ne tik aukštųjų mokyklų tinklą, bet ir dar šiemet patvirtinti profesinio mokymo tinklo pertvarkos planą, jį modernizuoti, sudaryti geresnes sąlygas neįgaliesiems, taip pat plėtoti pameistrystės idėją, ją remti, didinti bendradarbiavimą su darbdaviais. Profesinio rengimo tinklas turėtų būti pertvarkytas 2019 metų paskutinį ketvirtį.
Tikimasi, kad 2020-aisiais pagal specialybę dirbs 80 proc. profesinio mokymo abiturientų. Dabar šis rodiklis siekia 64 proc.
