Vis labiau Europoje įsibėgėjant diskusijoms dėl D.Trumpo užuominų, kad
ketinama reikalauti didesnio NATO narių indėlio, Vilnius nieko nelaukęs
sprunka iš debatų lauko ir dar skubos tvarka Seime patvirtina JAV karių
buvimo Lietuvoje sąlygas.
VGT anonsas dėl būsimos biudžeto eilutės krašto apsaugai prieš Seimo
pavasario sesiją – pačiu laiku, nes biudžeto svarstymas rudenį, nesunku
spėti, bus ypač komplikuotas – ant nosies jau kabės artėjanti ES
paramos pabaiga.
Galbūt norima apsisaugoti ir nuo netikėtos situacijos, pavyzdžiui, jeigu
tos NATO narės, kurios nevykdo 2 proc. BVP įsipareigojimo, staiga
pradėtų maištauti prieš D.Trumpo reikalavimą tai daryti.
Nežinia, ar vokiečiai pritars A.Merkel pasiryžimui didinti Vokietijos
indėlį NATO. Procentus pavertus pinigais, tai labai didelė suma. O
virš Prancūzijos prezidento rinkimų išvis tvyro tiršta migla. Pagaliau
nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje, nei kurioje kitoje nervingų piliečių
valstybėje jokia „gynimo taryba“ negali iš viršaus nuleisti būsimo
biudžeto eilutės.
Lietuvoje nuosekliai peršama pozicija, jog tiek užsienio politikos
klausimai, tiek pinigai krašto apsaugai yra ne visuomenės diskusijų
objektas. Todėl būrelis politikos naujokų lengva ranka paleido siūlymą
krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
Pajutusi, kad naujas patiekalas gali būti persūdytas ir gali neatlaikyti
socialinės atskirties siūlai, VGT apsiribojo tuo, kas įsipareigota, ir
šiek tiek daugiau.
Mano manymu, nereikia persistengti. Jeigu NATO penktas straipsnis
veikia, realiam pavojui kilus jis turės veikti nepaisant to, ar iki
galo vykdomi įsipareigojimai. Jeigu 5 straipsnis yra tik dėl akių, tada
nereikia ir bendros gynybos organizacijos.
Bendra gynyba negali turėti jokių neaiškių sąlygų ar vienos kurios
valstybės diktato. Iki šiol NATO buvo solidari. Ypač tai buvo ryšku po
teroristinių atakų JAV, o vėliau Ispanijoje. Penktas straipsnis veikė.
Abejojantiems vertėtų pasiskaityti tuo metu Briuselyje priimtus NATO
sprendimus.
Prieš metus Lietuvoje sklandė prielaida, kad Rusija bandytų sukelti
konfliktą Latvijoje ar Estijoje, norėdama išbandyti NATO penkto
straipsnio veikimą. Gali pabandyti. Kad ir kokios būtų diskusijos dėl
NATO ateities, NATO liks NATO – vakarietiškų vertybių saugumo garantu.
Lietuva teisingai daro stengdamasi saugumo požiūriu atkreipti daugiau
dėmesio į save, bet nereikia perlenkti lazdos. Pastaraisiais metais
atrodo, jog Lietuva kone reikalauja tiek JAV, tiek NATO vadovų, kad
jie nuolat kartotų ginsiantys mus lemiamu momentu.
Keliama panika po menkiausio Rusijos nusičiaudėjimo. Paskutinis
pavyzdys – Rusijos rudenį rengiami mokymai „Zapad-2017“. Sukelta tokia
savęs bauginimo banga, kad žmonės norom nenorom pradeda dairytis, kur
sandėliuoti grikius. Teigiama, jog per didžiausius Rusijos karinius
mokymus prie Lietuvos sienos dalis „besimokančių“ atitrūks ir užims
gabalėlį mūsų žemės.
Nenorėdamas prisidėti prie bauginimų, nenoriu kartoti vietos pavadinimo.
Kaip po tokių rašymų ir kalbėjimų jaustis vietovės X gyventojams?
Pradėti evakuotis? Kaip turi elgtis NATO vadovybė? Ruoštis
aukščiausiai karinei parengčiai?
Kad ir kokios būtų sudėtingos politinės aplinkybės ar neprognozuojami
Rusijos veiksmai, kariniuose mokymuose, rengiamuose tiek Rytų, tiek
Vakarų valstybių, kol kas laikomasi bendrų patvirtintų ir pasirašytų
taisyklių.
NATO atstovai turi teisę sužinoti konkrečias mokymų detales.
Informaciją šiais laikais sunku nuslėpti. Galima reikalauti sąlygų
intensyviai stebėti mokymus. Rusijai gudraujant galima iš anksto kelti
didelį tarptautinį triukšmą.
Diplomatiškai švelnindamas situaciją, JAV sausumos pajėgų Europoje vadas
generolas leitenantas B.Hodgesas kreipėsi į Rusiją su reikalavimu
skaidrinti pasiruošimus mokymams ir pačią mokymų eigą pasikviečiant
daugiau stebėtojų, nei numato tarptautinės taisyklės. Iš atsargaus
B.Hodgeso kalbėjimo aišku, jog jis nėra patenkintas keliama panika.
Kita vertus, kas gali uždrausti apžvalgininkų ar Seimo narių
interpretacijas? Po Padniestrės, Pietų Osetijos, Krymo kvaila būtų
pasyviai laukti, kas bus. Rusija kuria buferinę zoną, NATO pagaliau
mato, jog reikia susirūpinti savo pasieniu.
Rusijos propaganda faktiškai kasdien primena savo gyventojams, jog JAV
tankai stovi Baltijos valstybėse. Gyvenantiems Vladivostoke atrodo, kad
NATO – jau prie Kremliaus sienų. Maskva atvirai sako, jog mokymų metu
bus atkreiptas „dėmesys“ į NATO veiksmus Baltijos valstybėse.
Dar viena aplinkybė verčia rimtai susirūpinti. Įtampa Ukrainoje, Donecke
ir Luhanske auga dienomis. Gali būti, kad lemiami mūšiai gali įvykti
būtent mokymų „Zapad-2017“ metu. Kas tada darysis Europoje, pradedant
informacine erdve, -- geriau nė nespėlioti.
Bjaurus gali būti ruduo. Lietuvos vadovai turėtų rimtai susimąstyti.
Negalima sudėtingų politinių ar karinių procesų palikti vien
apžvalgininkų interpretacijoms ar karingų Seimo narių įsivaizdavimams.
Krašto apsaugos ministerija turėtų visuomenę kur kas dažniau nei iki
šiol objektyviai informuoti apie priemones intensyviau stebėti „Zapad-
2017“, o prezidentė neturėtų apsiriboti vien lakoniška fraze: „Rusija
ruošiasi karui su Vakarais.“ Dabar pasaulyje visi kam nors ruošiasi.