Vis labiau Europoje įsibėgėjant diskusijoms dėl D.Trumpo užuominų, kad ketinama reikalauti didesnio NATO narių indėlio, Vilnius nieko nelaukęs sprunka iš debatų lauko ir dar skubos tvarka Seime patvirtina JAV karių buvimo Lietuvoje sąlygas.
VGT anonsas dėl būsimos biudžeto eilutės krašto apsaugai prieš Seimo pavasario sesiją – pačiu laiku, nes biudžeto svarstymas rudenį, nesunku spėti, bus ypač komplikuotas – ant nosies jau kabės artėjanti ES paramos pabaiga.
Galbūt norima apsisaugoti ir nuo netikėtos situacijos, pavyzdžiui, jeigu tos NATO narės, kurios nevykdo 2 proc. BVP įsipareigojimo, staiga pradėtų maištauti prieš D.Trumpo reikalavimą tai daryti.
Nežinia, ar vokiečiai pritars A.Merkel pasiryžimui didinti Vokietijos indėlį NATO. Procentus pavertus pinigais, tai labai didelė suma. O virš Prancūzijos prezidento rinkimų išvis tvyro tiršta migla. Pagaliau nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje, nei kurioje kitoje nervingų piliečių valstybėje jokia „gynimo taryba“ negali iš viršaus nuleisti būsimo biudžeto eilutės.
Lietuvoje nuosekliai peršama pozicija, jog tiek užsienio politikos klausimai, tiek pinigai krašto apsaugai yra ne visuomenės diskusijų objektas. Todėl būrelis politikos naujokų lengva ranka paleido siūlymą krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
Pajutusi, kad naujas patiekalas gali būti persūdytas ir gali neatlaikyti socialinės atskirties siūlai, VGT apsiribojo tuo, kas įsipareigota, ir šiek tiek daugiau.
Mano manymu, nereikia persistengti. Jeigu NATO penktas straipsnis veikia, realiam pavojui kilus jis turės veikti nepaisant to, ar iki galo vykdomi įsipareigojimai. Jeigu 5 straipsnis yra tik dėl akių, tada nereikia ir bendros gynybos organizacijos.
Bendra gynyba negali turėti jokių neaiškių sąlygų ar vienos kurios valstybės diktato. Iki šiol NATO buvo solidari. Ypač tai buvo ryšku po teroristinių atakų JAV, o vėliau Ispanijoje. Penktas straipsnis veikė. Abejojantiems vertėtų pasiskaityti tuo metu Briuselyje priimtus NATO sprendimus.
Prieš metus Lietuvoje sklandė prielaida, kad Rusija bandytų sukelti konfliktą Latvijoje ar Estijoje, norėdama išbandyti NATO penkto straipsnio veikimą. Gali pabandyti. Kad ir kokios būtų diskusijos dėl NATO ateities, NATO liks NATO – vakarietiškų vertybių saugumo garantu.
Lietuva teisingai daro stengdamasi saugumo požiūriu atkreipti daugiau dėmesio į save, bet nereikia perlenkti lazdos. Pastaraisiais metais atrodo, jog Lietuva kone reikalauja tiek JAV, tiek NATO vadovų, kad jie nuolat kartotų ginsiantys mus lemiamu momentu.
Keliama panika po menkiausio Rusijos nusičiaudėjimo. Paskutinis pavyzdys – Rusijos rudenį rengiami mokymai „Zapad-2017“. Sukelta tokia savęs bauginimo banga, kad žmonės norom nenorom pradeda dairytis, kur sandėliuoti grikius. Teigiama, jog per didžiausius Rusijos karinius mokymus prie Lietuvos sienos dalis „besimokančių“ atitrūks ir užims gabalėlį mūsų žemės.
Nenorėdamas prisidėti prie bauginimų, nenoriu kartoti vietos pavadinimo. Kaip po tokių rašymų ir kalbėjimų jaustis vietovės X gyventojams? Pradėti evakuotis? Kaip turi elgtis NATO vadovybė? Ruoštis aukščiausiai karinei parengčiai?
Kad ir kokios būtų sudėtingos politinės aplinkybės ar neprognozuojami Rusijos veiksmai, kariniuose mokymuose, rengiamuose tiek Rytų, tiek Vakarų valstybių, kol kas laikomasi bendrų patvirtintų ir pasirašytų taisyklių.
NATO atstovai turi teisę sužinoti konkrečias mokymų detales. Informaciją šiais laikais sunku nuslėpti. Galima reikalauti sąlygų intensyviai stebėti mokymus. Rusijai gudraujant galima iš anksto kelti didelį tarptautinį triukšmą.
Diplomatiškai švelnindamas situaciją, JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas B.Hodgesas kreipėsi į Rusiją su reikalavimu skaidrinti pasiruošimus mokymams ir pačią mokymų eigą pasikviečiant daugiau stebėtojų, nei numato tarptautinės taisyklės. Iš atsargaus B.Hodgeso kalbėjimo aišku, jog jis nėra patenkintas keliama panika.
Kita vertus, kas gali uždrausti apžvalgininkų ar Seimo narių interpretacijas? Po Padniestrės, Pietų Osetijos, Krymo kvaila būtų pasyviai laukti, kas bus. Rusija kuria buferinę zoną, NATO pagaliau mato, jog reikia susirūpinti savo pasieniu.
Rusijos propaganda faktiškai kasdien primena savo gyventojams, jog JAV tankai stovi Baltijos valstybėse. Gyvenantiems Vladivostoke atrodo, kad NATO – jau prie Kremliaus sienų. Maskva atvirai sako, jog mokymų metu bus atkreiptas „dėmesys“ į NATO veiksmus Baltijos valstybėse.
Dar viena aplinkybė verčia rimtai susirūpinti. Įtampa Ukrainoje, Donecke ir Luhanske auga dienomis. Gali būti, kad lemiami mūšiai gali įvykti būtent mokymų „Zapad-2017“ metu. Kas tada darysis Europoje, pradedant informacine erdve, -- geriau nė nespėlioti.
Bjaurus gali būti ruduo. Lietuvos vadovai turėtų rimtai susimąstyti. Negalima sudėtingų politinių ar karinių procesų palikti vien apžvalgininkų interpretacijoms ar karingų Seimo narių įsivaizdavimams.
Krašto apsaugos ministerija turėtų visuomenę kur kas dažniau nei iki šiol objektyviai informuoti apie priemones intensyviau stebėti „Zapad- 2017“, o prezidentė neturėtų apsiriboti vien lakoniška fraze: „Rusija ruošiasi karui su Vakarais.“ Dabar pasaulyje visi kam nors ruošiasi.
