„Šiandien, eidami į plenarinį posėdį su šiuo klausimu, mes turime aiškiai pasakyti, ar mes turime politinės valios priimti sprendimą – tada ir padarome, arba tiesiog šito klausimo pasakome, kad šiandien ne, mes nesame dar subrendę tokiems pokyčiams“, – sekmadienį rodytoje laidoje „Savaitė“ sakė S.Skvernelis.
Jis pats išreiškė pritarimą idėjai leisti užsieniečiams rašyti pavardes nelietuviškais lotyniškais rašmenimis.
„Šitos trys raidės, aš nemanau, kad sugriaus mūsų lietuvių kalbą arba grasins iš esmės mūsų tapatybės išlikimui. Jeigu tai bus reikalinga, Vyriausybė teiks tokią išvadą Seimui“, – kalbėjo premjeras.
S.Skvernelis prisiminė istoriją, kai pavardžių rašymo klausimas buvo atmestas paskutinio tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito metu.
„Mes šiame etape turime padaryti vieną aiškų dalyką – apsispręsti, kad nebūtų taip, kaip buvo padaryta, manau, pats blogiausias dalykas, kalbant apie santykius su Lenkija: prižadėta Lenkijos dabar jau, deja, žuvusiam prezidentui, kad šitas klausimas bus išspręstas konkrečią dieną plenariniame posėdyje. Atvykus prezidentui duodamas kitoks signalas ir tas klausimas neišspręstas, po dviejų dienų tos valstybės vadovas žūsta. Ta dėmė,kuri tuo metu uždėta yra, matyt, yra ne tame, kad mes išsprendėme ar neišsprendėme: mes apgavome“, – sakė S.Skvernelis.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. Įstatymas atmestas tą pačią dieną, kai Lietuvoje viešėjo prezidentas L.Kaczynskis.
Vėliau Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai atsiprašė dėl šio balsavimo Seime.
Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose. Savivaldybių Civilinės metrikacijos skyriai, pradžioje atsisakę įrašyti nelietuviškas pavardes, teismų sprendimų paprastai nebeskundžia ir pageidaujamus dokumentus išduoda.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
