Bendrovei „Mažeikių rugelis“ priklausantis Ylakių paukštynas planuoja didžiulę plėtrą.
Dabar apie 126 tūkst. dėsliųjų vištų vietų kompleksą turinti įmonė greta įsigijo dukart didesnį žemės sklypą, kuriame planuoja pastatyti dar 5 paukštides.
Beveik 3,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto paukštidėse vienu metu bus laikoma dar apie 785 tūkst. paukščių.
Pridėjus jau turimą vištų skaičių, bendras padidėjusio paukštyno pajėgumas išaugs iki beveik 911 tūkst. vištų – 7 kartus daugiau nei šiuo metu.
Susidomėjimas – menkas
Netgi ir su žemės ūkiu mažai susijusiam žmogui suprantama: tiek pat kartų padidės paukščių mėšlo kiekis ir gerokai sustiprės paukštyno skleidžiami nemalonūs kvapai.
Bet aplinkos apsauga ir žmonių sveikata Lietuvos kaimuose dar nėra svarbūs veiksniai, kurie rūpėtų vietos gyventojams.
Ketvirtadienį Ylakiuose viešai paskelbta šio projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita pritraukė vos dvi dešimtis vietos gyventojų. Sprendžiant iš jų reakcijos į pateiktą informaciją, nemažai susirinkusiųjų buvo paties paukštyno darbuotojai.
Rūpėjo tiktai žaliesiems
Tuo metu gamtos apsauga besirūpinančių visuomenininkų teigimu, pirminė PAV ataskaita buvo patvirtinta kaip tinkama, vis dėlto dėl didelio akivaizdžių neatitikimų skaičiaus atsakingos institucijos įpareigojo paukštyną ją atlikti iš naujo.
Dokumentuose teigiama, kad nuotekos iš paukštyno ir dabar išvežamos į bendrovę „Skuodo vandenys“, tačiau, visuomenininkų duomenimis, tai nėra daroma. Statant tokio dydžio paukštyną net neužsimenama apie investicijas į modernią valymo sistemą, dėl to gali išaugti aplinkos tarša.
PAV visiškai nevertinamas ir nuo 200 tonų iki 1400 tonų per metus išaugsiančio skerdimo masto poveikis aplinkai. Skerdžiant paukščius gali susidaryti daugybė atliekų, o neturint jų utilizavimo plano kyla didžiulė taršos rizika. Svarstymo metu bendrovės „Mažeikių rugelis“ valdybos pirmininkas Gintautas Šmaižys jokio konkretaus plano nepateikė.
PAV ataskaitą paruošusios Klaipėdos bendrovės „Ekosistema“ vadovai klausimų sulaukė tik iš ją svarstant dalyvavusių žaliųjų judėjimo aktyvistų.
„Du trečdalius vištų po plėtros planuojama toliau laikyti narvuose ir tik trečdalį – pusiau laisvai. Paukštynas nesusidoroja su vištomis, kurios jame gyvena dabar.
Gauname anoniminių skundų, jog narvuose laikomos vištos – vos gyvos, sąlygos kraupios, o galvojama apie plėtrą. Visas civilizuotas pasaulis, tarp jų ir lietuvių paukštininkai, ima auginti vištas laisvėje ir nebevykdo narvuose laikomų paukščių paukštynų plėtros.
Ylakiuose atvirkščiai – investuojama į seną metodiką ir gyvulių kankinimą“, – sakė gyvūnų teisių gynėja Morgana Laura Fiorini.
Taikstosi su padėtimi
Vietos gyventojai labiau žvalgėsi, ką pasakys viešame PAV svarstyme dalyvavęs Ylakių paukštidę valdančios bendrovės „Mažeikių rugelis“ valdybos pirmininkas G.Šmaižys, ir neslėpė nepasitenkinimo nepalankiais klausimais.
Kaip pastebėjo Ylakių paukštyno plėtrą numatantį PAV atliekantis Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Giedraitis, vietos gyventojai taikstosi su gresiančia situacija, nes paukštynas pajamomis aprūpina didžiąją dalį ylakiškių.
Plėtrą planuojančios įmonės vadovas G.Šmaižys didžiavosi, kad pastačius naują paukštidžių kompleksą paukštynui grūdus pardavinėjančių ūkininkų skaičius išaugs nuo 100 iki 400. Tiesa, darbo vietų itin nepagausėtų. Prie dabar dirbančių 32 žmonių atsiradus naujoms paukštidėms prisidėtų dar 15 darbuotojų.
Tačiau nei PAV ataskaitą pristatę jos autoriai, nei G.Šmaižys nesugebėjo išblaškyti kilusių abejonių dėl būsimo komplekso poveikio aplinkai ir žmonėms.
Kur bus dedama net iki 18 tūkstančių tonų per metus sukaupiamo paukščių mėšlo?
G.Šmaižys aiškino, kad gerai ventiliuojamose paukštidėse ant transporterių nubyrantis mėšlas apdžius ir aplinkos neterš.
Be to, šis mėšlas esąs toks paklausus, kad jį pirks biodujų gamintojai ir grybų augintojai, kurie jau šiuo metu vos ne išsirikiavę į eilę laukia prie paukštyno vartų.
Jei ir būtų galima tikėti, kad tūkstančius tonų mėšlo beregint išgraibstys pirkėjai, toks milžiniškas kompleksas neišvengiamai skleis nemalonų kvapą.
Smarvė toli juntama
Ketvirtadienį keli šimtai metrų nuo paukštidžių, pučiant net ir silpnokam vėjui, buvo aiškiai juntama mėšlo smarvė.
Dėl to, kad gyventojus pasiekiantis kvapas esą neviršys normų, ventiliuojamose paukštidėse nėra numatomos jokios į aplinką išleidžiamo oro filtravimo sistemos.
Paukštidžių vidų žadama dezinfekuoti purškiant kvapus slopinančius odorantus, kurie mėšlo smarvę gali pašalinti ir kelioms dienoms.
Tačiau kaip bus kontroliuojamas PAV ataskaitoje nurodytas tokio dezinfekavimo intensyvumas, nesiryžo atsakyti nė Visuomenės sveikatos centro specialistas R.Giedraitis.
Dar viena žaliųjų judėjimo atstovams abejones sukėlusi naujiena – išsiplėtusio paukštyno sanitarinė apsaugos zona ribosis su kompleksui priskirto žemės sklypo riba.
Tuo metu Vyriausybė yra nustačiusi, kad 85 tūkst. ir daugiau paukščių laikančio paukštyno sanitarinė apsaugos zona siekia kilometrą.
Tačiau jei vertinant būsimo objekto poveikį aplinkai nustatomi mažesni taršos rodikliai, teisės aktai Vyriausybės nustatytą sanitarinės apsaugos zoną leidžia sumažinti.
Ar šie taršos rodikliai bus tokie minimalūs, kad net dešimt kartų daugiau vištų, nei numatyta Vyriausybės, planuojančio laikyti paukštyno sanitarinė apsaugos zona susitraukia iki sklypo ribų? (LR)
