Uždraudė skrydžius virš miškų
Įsakymą dėl civilinių skrydžių pasienio zonose, pirmiausia ten, kur jos ribojasi ne su Europos Sąjungos šalimis, o su Rusija ir Baltarusija, tvarkos pakeitimo vasario 11-ąją pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Žukas.
Nuo kovo pabaigos skrydžius kontroliuojančios Karinės oro pajėgos nebeišduos leidimų grupiniams, rekreaciniams, pramoginiams ir komerciniams skrydžiams. Pasikeitusią tvarką kariškiai sieja su Lietuvos kariuomenės uždaviniais stiprinti šalies gynybą ir saugumą.
Kariškių sumanyti draudimai bus taikomi ne pasienyje veikiantiems oro uostams, o tik atviroms lauko aikštelėms, kuriose leidžiama kilti ir tūpti lengviesiems orlaiviams.
Lietuvos pasienyje yra tik viena tokia orlaivių skrydžiams pritaikyta lauko aikštelė – Kuršių nerijoje, netoli Nidos. Pasienio zonoje esančiam Druskininkų aerouostui skrydžių apribojimai veikiausiai nebus taikomi.
Iš visų pusių vandens apsuptiems Kuršių nerijos gyventojams, daug metų svajojusiems apie susisiekimą oro keliu, V.Žuko įsakymas trinktelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Apie naują tvarką niekas mūsų neinformavo, patys sužinojome. Įdomu, kaip krašto saugumui ir gynybai galėtų pakenkti lėktuvai, nusileidę aikštelėje prie Bulvikio kyšulio?“ – civilinę aviaciją ribojančiu potvarkiu stebėjosi Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.
Aikštelė – džiaugsmas aviatoriams
Pernai vasarą šalia Nidos iškilmingai atidarytoje aviacijos aikštelėje nusileidęs padangių asas Jurgis Kairys kartu su kitais Lietuvos aviatoriais džiaugėsi, kad nuo šiol sklandytuvai ir kiti mažieji orlaiviai vėl galės skraidyti virš Kuršių nerijos miškų ir kopų po keliolikos metų pertraukos.
Tuo pat metu Neringoje, kuri vadinama Lietuvos sklandytojų lopšiu, buvo minima ir akrobatinio skraidymo 50-mečio sukaktis.
„Ši aikštelė reikalinga aviacijai, oro turizmui. Nida dar labiau suklestės, sulauks daugiau svečių“, – įgyvendintu projektu žavėjosi Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Eugenijus Raubickas.
Įrengiant Nidos aviacijos lauko aikštelę buvo iškirsti saugiai oreivystei trukdę medžiai, atlikti būtini orlaivių kilimo ir tūpimo juostos ženklinimo darbai, pastatytas vėjarodis.
Savivaldybei išduotas Civilinės aviacijos administracijos leidimas. Nors lauko aikštelėje nėra skrydžių reguliavimo centro, angarų, sprendimus priima patys pilotai, pernai Nidoje jau lankėsi apie 40 lėktuvų.
Kariškiai stiprina kontrolę
Kariškių potvarkis, užkirtęs orlaivių skrydžius į Kuršių neriją, nubraukia ir nemenkas valstybės investicijas – Nidoje į orlaivių kilimo ir tūpimo taką sukišta apie 5,5 mln. litų. Dar 30 tūkst. litų prireikė baigiamiesiems darbams.
Neringiškiai stebisi, kad V.Žukas tarytum koks karo komendantas vienašališkai stabdo civilinę aviaciją, nesiteikdamas apie tai informuoti savivaldybės, oreivių bendruomenei nepaaiškinęs, kodėl staiga prireikė keisti tvarką ir riboti skrydžius.
„Griežti kariškių įsakymai nestebina žmonių, kai vienur ar kitur, kilus konfliktinėms situacijoms, paskelbiama ypatingoji padėtis, komendanto valanda. Nidoje kol kas ramu – niekas mūsų nepuola“, – tikino A.Vyšniauskas.
Kalbama, jog kariškiai stiprina oro kontrolę Lietuvos pasienyje ties Baltarusija ir Rusija, sunerimę dėl ten vis dažniau pasirodančių įvairių skraidymo aparatų gausos – esą tai gali būti ir žvalgybinio pobūdžio skrydžiai.
Kariškių užmojai žaboti civilinę aviaciją suglumino Lietuvos aeroklubo vadovus. Kariuomenės vado V.Žuko potvarkis, jų manymu, prieštarauja Aviacijos įstatymui, gali pabloginti oreivystės sąlygas.
Pilotai – ne priešai, o draugai
Civilinių orlaivių skrydžiai griežtai reglamentuojami ten, kur yra karinių objektų, poligonų, kur telkiasi kariuomenės daliniai.
Į UNESCO Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje galioja išskirtinis aplinkosaugos režimas, bet turistų pamėgtas draustinis, kuriame gyvena beveik 4 tūkst. žmonių, nėra militarinė uždrausto arba riboto lankymo vietovė.
Todėl aviatoriai ir nesupranta, kodėl kariškiai, užuot ieškoję sąlyčio taškų, pasinaudoję bendradarbiavimo su civiline aviacija galimybėmis, Kuršių nerijoje siekia pakirpti sparnus lengvųjų ir sportinių orlaivių pilotams, iš kurių jie galėtų turėti ir naudos.
„Švedijoje įprasta, kad mažųjų lėktuvų savininkai kariškius informuoja apie ore, žemėje ir jūroje pastebėtus įtartinus objektus. Taip jie prisideda prie krašto gynybos, padeda vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas. Tik pas mus į oreivius vis dar žvelgiama skersai, kaip į priešus“, – apgailestavo Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius Tadas Klimavičius.
„Suinteresuotieji asmenys, jeigu jie kuo nors nepatenkinti, gali kreiptis į oro eismo paslaugų teikėją dėl oro eismo zonos steigimo virš Nidos aviacijos teritorijos“, – aiškino Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Mindaugas Neimontas.
Sunerimo ir dėl laivybos mariose
Vyresnio amžiaus neringiškiams užmojai riboti orlaivių skrydžius virš Kuršių nerijos primena sovietmetį, kai pasieniečiai traktoriais akėdavo pajūrio juostą ieškodami diversantų blaškydavosi po paplūdimius su tarnybiniais šunimis.
Tais laikais žmonės be specialių leidimų negalėdavo keltis per Kuršių marias ir įvažiuoti į Neringos teritoriją
Lietuvos kariuomenės vado potvarkis kelia abejonių ir Neringos vicemerui Dovydui Mikeliui: „Ar tikrai reikėjo keisti senąją tvarką? Negi priešas jau realiai veržiasi, o Kuršių nerijoje įvedama karo padėtis? Juk gyvename laisvoje valstybėje.“
Kurorto savivaldybė ir Lietuvos aeroklubas ketina kreiptis į Vyriausybę, kad V.Žuko įsakymas „Dėl leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ būtų atšauktas arba tobulinamas.
Neringos, Šilutės, Klaipėdos rajonų gyventojai baiminasi, jog įkandin civilinių skrydžių ribojimo krašto saugumo ir gynybos sumetimais panašiai bus reguliuojama ir laivyba vidaus vandenyse – pirmiausia Kuršių mariose ties valstybės siena su Rusija.
A.Vyšniauskas tokios tikimybės neatmeta: „Kuršių mariose vasarą pilna jachtų, tad vandens turizmo mėgėjai, buriuotojai suvaržymais nesidžiaugtų. Nidos uostas su jau rekonstruojamais prieplaukos statiniais tuomet netektų patrauklumo.“
Beje, pramoginių laivų savininkai, įgiję Rusijos vizas, jau gali plaukioti šiai šaliai priklausančioje Kuršių marių dalyje – pasienio kontrolės postas veikia Rybačio (Rasytės) uostelyje. O Nidoje apie tokį kontrolės postą tik kalbama.
Žvirbliams suras kitus medžius
Nedidelis oro uostas šalia Nidos įrengtas dar sovietmečiu, kilimo takas nutiestas 1967 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę regioniniu aerodromu nustota naudotis, o vėliau jis kaip neatitinkantis civilinės aviacijos saugos reikalavimų buvo uždarytas.
Senąjį taką pradėta rekonstruoti prieš keliolika metų šviesaus atminimo legendinio Neringos mero Stasio Mikelio iniciatyva. Vėliau statybos buvo užkonservuotos – aerodromas apmirė. Prieš šešerius metus, patvirtinus naująjį Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planą, orlaivių leidimosi vieta įvardyta kaip aviacijos lauko aikštelė.
Aplinkosaugininkai nenorėjo, kad nedideli sportiniai ir keleiviniai lėktuvai kiltų ir leistųsi šalia Bulvikio kyšulio, virš kurio driekiasi paukščių migravimo kelias, pakrantėse įsikūrusios urvinės antys, kiti retieji sparnuočiai.
Buvo uždrausta kirsti medžius, kad orlaivių kilimo ir tūpimo takas būtų pailgintas. Bet vėliau aplinkosaugininkai nurimo, patys suskato retinti miškus prie Bulvikio kyšulio, kad aviacijos aikštelė galėtų funkcionuoti.
Prisimindamas praeitį J.Kairys šmaikštavo: „Mums sakė, kad viename iš medžių čirškia trys superiniai žvirbliai. Mes juos perkelsime į kitus medžius, kad jie ir toliau saugiai gyventų. Jeigu Susisiekimo ministerija būtų veiksni, lėktuvų taką kuo greičiau pertvarkytų, kad čia būtų aerodromas, o ne lauko aikštelė.“
Neringiškiai jau svajoja ir apie komercinius skrydžius, tikisi sulaukti oreivių iš užsienio. Tačiau tam reikalinga infrastruktūra dar neparengta – nei lėktuvų angaro, nei degalų talpyklų, net sargo lauko aikštelėje dar nėra.
Dėl aviacijos aikštelės šalia Bulvikio kyšulio tolesnės plėtros dar turės tarti žodį Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, rengianti draustinio planavimo dokumentų pataisas. Diskusijose dabar jau tikriausiai norės dalyvauti ir kariškiai.
