Bus mėginama perkratyti visas mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios tikrai reikalingos. Apie tai praėjusią savaitę užsiminė finansų ministras Vilius Šapoka.
Niekam ne paslaptis, kad nusprendus skirti daugiau lėšų krašto apsaugai ir kitoms reikmėms chroniškai deficitiniame biudžete ims stigti pinigų.
Matyt, neatsitiktinai Vyriausybės programos įgyvendinimo plano juodraštyje, kaip jį pavadino premjeras Saulius Skvernelis, užsiminta apie solidarumo (kitaip tariant, progresinį) mokestį ar dyzelinių automobilių apmokestinimą.
Šių ketinimų bent laikinai atsisakyta.
Tačiau „valstiečių“ dauguma kol kas neketina pasinaudoti kitu milžinišku pajamų rezervu. Tai – ūkininkams taikomos įvairios lengvatos.
Pavyzdį rodo vedlys
Ūkininkai turėtų mokėti mažesnius mokesčius, kol jiems skiriamos išmokos ir pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją nesiekia bent ES vidurkio.
Taip į Seimą patekę žemdirbiai dar pernai netruko išaiškinti apie galimybę naikinti lengvatas užsiminusiam S.Skverneliui.
Bet valstybės auditoriai jau seniai baksnoja pirštu į neliečiamųjų kastą – ūkininkus milijonierius.
Geriausias pavyzdys – „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis. Balotiruodamasis į Seimą jis deklaravo 2015 metais gavęs 3,844 mln. eurų pajamų, bet sumokėjęs mokesčių tik apie 62 tūkst. eurų. Ūkininkams ir šiaip taikomas ne visiems įprastas 15 proc., o 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Vis dėlto Seimo Kultūros komiteto vadovas į biudžetą atseikėjo vos 1,62 proc. pajamų.
„Ūkininkai yra labai privilegijuota Lietuvos gyventojų grupė – jų mokamų mokesčių faktiškai nerasta. Jeigu „Sodrai“ nemoka, vadinasi, neišlaiko pensininkų.Pensininkai dabar taip myli R.Karbauskį, tai tegul paklausia, kiek per savo gyvenimą jis „Sodrai“ sumokėjo įmokų. Paaiškės, kad tai labai minimalūs skaičiukai.
Tiesa, jis savo darbuotojų atlyginimus mėgsta pateikti kaip savo mokesčius“, – kalbėjo Seimo narė Aušra Maldeikienė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, daugiau nei 114 tūkst. šalies žemdirbių deklaravo 2015 metais gavę per 1,11 mlrd. eurų pajamų. Ūkininkų arba ūkininkų padėjėjų sumokėta GPM suma sudarė 65,68 mln. eurų. Įdomu, kad vidutinės apmokestinamosios pajamos užpernai siekė vos 8889 eurus, nors, pavyzdžiui, 2012-aisiais – 9986 eurus.
Atrodytų, bendra mokesčių suma, nors ir neprilygsta kitų profesijų atstovams pagal proporcijas, nėra tokia maža.
Tačiau, pasak VMI, ūkininkas gali gauti pajamų ne tik iš žemės ūkio, bet ir iš individualios veiklos pagal pažymą, pagal verslo liudijimą, iš turto perleidimo, iš kapitalo, taip pat kitokių pajamų.
„GPM mokamas ne pagal atskiras pajamų rūšis, todėl ir atskirti mokestį už pajamas, gautas iš žemės ūkio veiklos, nėra galimybės“, – pripažino VMI atstovai.
Lengvatų – gyva galybė
„Audito metu nustatėme, kad tiek ūkininkams, tiek bendrovėms taikomos 25 lengvatos. Atkreipėme dėmesį, kad dvylika atvejų dar galima įžvelgti tikslų, bet kitais net nėra tų tikslų.
Šiaip sau lengvata, ir tiek“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ teigė Valstybės kontrolės atstovė Romualda Masiulionienė.
Į valstybės mokesčių sistemą ūkininkai buvo įtraukti tiktai nuo 2009 metų – iki tol jie nemokėdavo jokių mokesčių nei „Sodrai“, nei VMI.
Tačiau ir dabar jie naudojasi įvairiomis, ne tik GPM lengvatomis. Pavyzdžiui, žemės savininkai kasmet turi už ją mokėti nuo 0,01 iki 4 proc. jos mokestinės vertės, o tarifus nustato savivaldybės.
Bet pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2013 iki 2017 metų) žemės ūkio paskirties žemės savininkams įvesta mokesčio riba – ne daugiau kaip 29 eurai už hektarą.
Be to, naujam ūkininkui trejus metus išvis nereikia mokėti žemės mokesčio.
Užtat jis gali kur kas pigiau įsigyti dyzelino, apmokestinto lengvatiniu akcizo tarifu, kuris siekia ne 330,14 euro, o 21 eurą už tūkstantį litrų.
VMI duomenimis, ūkiniams metams, kurie prasidėjo pernai liepos 1-ąją ir baigsis šįmet birželio 30 dieną, suformuotas 142 471 leidimas įsigyti pigesnių degalų.
Ūkininkams nieko nereikia mokėti ir už tiesiogines išmokas, kurių kasmet atseikėjama iš ES ir nacionalinio biudžeto.
Dar įdomiau dėl mokesčių „Sodrai“. „Ūkininkai yra ta gyventojų rūšis, kuri moka daugiausia nuo 7 vidutinių užmokesčių per metus. Yra tokia bazinė suma, nuo kurios jie skaičiuoja 29 proc. socialinio draudimo įmokų per mėnesį.
Susidaro daugiausia 128 eurai, nesvarbu, kiek uždirbama. Jie gali uždirbti mažiau, tada mokės mažiau, bet jei uždirbs daugiau nei 5 tūkst. eurų, vis tiek mokės nuo 5 tūkst. eurų. Riba yra 5188 eurai“, – aiškino „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys.
Nelygybė – kaip ant delno
Dažniausiai už minimalią algą dirbančios valytojos ir jų darbdaviai „Sodrai“ moka beveik tiek pat kiek milijonines pajamas gaunantys stambių ūkių savininkai.
Minimalią algą uždirbantis žmogus „Sodrai“ kas mėnesį sumoka 152 eurus, o milijoną uždirbęs ūkininkas – dešimčia eurų daugiau.
Jeigu gaunamas atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 500 eurų, „Sodrai“ už darbuotoją tenka sumokėti 200 eurų, arba 38 eurais daugiau, negu moka milijonierius ūkininkas.
Jei toks atlyginimas siekia 1000 eurų, „Sodrai“ už tokį darbuotoją nubyra 401 euras, o tai – tik 239 eurais daugiau, negu turi mokėti septyniaženklę sumą pajamų gaunantis žemdirbys.
„Jei ūkininkas yra smulkus ir jo pajamos nesiekia 45 tūkst. eurų per metus, jam jokie mokesčiai neskaičiuojami. Jis gali deklaruoti, kad gavo 43 tūkst. eurų per metus ir nesumokėti nė euro GMP.
O jei ūkininkas turtingas ir jo pajamos viršija 45 tūkst. eurų, jo GPM tarifas bus tik 5 proc.“, – sakė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Atėjo laikas persvarstyti
Nors ūkininkams taikomos didžiausios lengvatos tarp visų dirbančių žmonių, vis tiek ieškoma būdų, kaip valstybei sumokėti kuo mažiau.
„Praėjusiais metais iš patikrintų ūkininkų daugiau nei 700 asmenų buvo pažeidę mokestinius reikalavimus. Dėl to į biudžetą jie papildomai turi sumokėti po 2–3 mln. eurų“, – tvirtino VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės nuomone, ūkininkai ilgai buvo tas sluoksnis, kuriam iš tiesų reikėjo paramos. Bet atsiradus ES finansinėms priemonėms jie pastebimai atkuto.
„Matome mieste vaikščiojančius ir puikiai gyvenančius ūkininkus su kostiumais.
Kažin ar jie net yra buvę tame ūkyje: ten dirba kiti žmonės. Tai rodo, kad profesija tampa pelninga.
Jeigu pakalbėsite su prekybininkais, jie pasakys, kad gyvena iš kaimynų baltarusių ir ūkininkų. Pastarieji iš tikrųjų geri ir dosnūs pirkėjai.
Namų ūkio, butų įrengimas, baldai – tokie dalykai, kuriuos paprasti ir mokesčius mokantys gyventojai perka vieną kartą gyvenime, o ūkininkai – dažniau.
Reikėtų pagalvoti, gal jie galėtų sumokėti tokius pat mokesčius, kuriuos moka kitų, net ir ne tokių pelningų profesijų atstovai“, – kalbėjo D.Čibirienė.
Bandė aiškinti apie riziką
Tačiau į Seimą patekę „valstiečiai“ turi savo nuomonę, kodėl ūkininkams nereikia didinti mokesčių.
Ypač jie pabrėžia rizikos veiksnius. Tačiau tai tik akių dūmimas – vienodai rizikuoja visi verslininkai.
„Kai kuriems pasisekė, jie įšoko į geresnį vagoną ir jų pajamos pagal rinkos situaciją susiklostė. Visi rodo į grūdininkus, kurių pajamos didžiausios.
Aišku, pastaruosius dešimt metų grūdų sektorius buvo pelningas, bet tai nereiškia, kad rytoj bus viskas gražu ir gerai – čia rizikos veiksniai kitokie negu versle.
Kaip sako kolega Algirdas Sysas, visi turi mokėti mokesčius. Bet ar tas, kuris stovi prie konteinerio, susimoka mokesčius?“ – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Anot politiko, dažniausiai ūkininkas gauna tik teorinio pelno, o iš tiesų išlaidos būna didesnės, nei jis parodo.
„Dalis savininkų, norėdami prisidengti, žemės nuomos mokestį prašo mokėti grynaisiais: čia mūsų susitarimas, o jei nesutinki, žemę išnuomosiu kitam ūkininkui. Aišku, ūkininkas yra priverstas mokėti“, – aiškino A.Stančikas.
Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir mokesčiai (mln. Eur)
Metai Deklaruotos pajamos / Sumokėta mokesčių
2010 956,320 / 10,841
2011 972,019 / 22,391
2012 1053,616 / 34,593
2013 1178,415 / 68,821
2014 1007,402 / 61,319
2015 1110,867 / 65,680
Šaltinis: VMI
