Įvardijo svarbiausias kryptis
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovė Jurgita Petrauskienė sakė, kad natūralu, jog sparčiai besikeičiant gyvenimui, keičiasi ir švietimas. Kalbėdama apie tai ministrė išskyrė penkias kryptis, kurioms svarbu skirti daugiausiai dėmesio.
Viena iš krypčių susijusi su stiprių, aukštos kvalifikacijos mokytojų rengimu. „Stipri mokykla neįsivaizduojama be stipraus mokytojo, todėl vienas iš darbų yra pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą ir kvalifikacijos kėlimo sistemą“, – sakė ministrė J.Petrauskienė.
Kaip dar vieną esminę darbo kryptį, ministrė įvardijo atskirties tarp rajonų ir didmiesčių mažinimą. Pasak jos, rezultatai tarp mažų miestelių, kaimiškų vietovių mokyklų mokinių ženkliai skiriasi nuo didžiųjų miestų mokyklose besimokančių vaikų.
Taip pat siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę, kuri, kaip teigė ministrė, kenčia dėl to, kad aukštosios mokyklos finansuojamos pagal tai, kiek turi studentų, todėl jos stengiasi priimti kuo daugiau studentų.
„Vien tinklo pertvarka nėra tiesus kelias į kokybę. Ketvirta kryptis yra susijusi su yra susijusi su finansavimo pertvarka“, – sakė ministrė.
Viena svarbiausių krypčių yra susijusi su švietimo turiniu – tai yra visi darbai, kurie apima ir bendrojo ugdymo programų atnaujinimą, siekiant užtikrinti, kad mokyklose mokinius pasiektų reikalingos žinios. „Taip yra ugdomos ir kompetencijos, ir įgūdžiai, kurie reikalingi šiuolaikiniame gyvenime. Juk mes kalbame apie žmogų, kuriam po to yra suteikiamas bendrojo ugdymo atestatas, tai nėra vien fizikos, matematikos, lietuvių kalbos ar kitų disciplinų pažymėjimas. Tai yra brandos pažymėjimas, kas yra brandus žmogus šiuolaikinėje visuomenėje ir kaip mokykla gali tai užtikrinti“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Lietuvoje – 1 tūkst. bakalauro programų
Kalbėdama su Seimo socialdemokratų frakcija ministrė pasakė, kad Lietuvoje šiuo metu yra rengiama apie tūkstantį bakalauro laipsnį suteikiančių studijų programų, sistema yra labai fragmentuota ir išsmulkėjusi.
„Šiai dienai sistema yra labai fragmentuota. Studijų programų bakalauro srities turime apie tūkstantį, tai yra daugiausiai Europoje, čia yra visiškas išsmulkėjimas, socialinių mokslų studijų krypties studijas teikia visos aukštosios mokyklos Lietuvoje ir tai sudaro didžiausią dalį studijų programų“, – teigė J.Petrauskienė.
Pasak jos, žiūrint į darbo rinkos poreikius ir balansą, kuris yra reikalingas, tokioje fragmentuotoje sistemoje sutelkti kritinę masę, stiprinti konkurencingumą, pasiekti proveržio yra sudėtinga. Todėl pirmiausia, kaip teigė ministrė, pertvarkos tikslas yra stiprinti kokybę ir su tuo susiję ir reikalavimai.
Tyrėjų atlyginimai – itin maži
J.Petrauskienė teigė, kad aukštojo mokslo sistemai sėkmingai funkcionuoti trukdo ir itin maži specialistų atlyginimai: „Jūs puikiai žinote, tyrėjo vidutinis atlyginimas yra 435 eurai. Mes kalbame apie aukščiausios kvalifikacijos žmones Lietuvoje. Kas gali rinktis šitą karjerą? Kam tai yra patrauklu?“
Į tokius ministrės žodžius atsakė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, į susitikimą atsinešęs buvusios Vyriausybės, kuriai jis vadovavo, programą švietimo srityje. Jis klausė ministrės, ar atlyginimai negalėtų būti didesni, jei į tam tikras studijų programas būtų priimama daugiau studentų.
„Kai kalbame apie aukštajame moksle dirbančiųjų atlyginimus, mes niekada atlyginimų nepakelsime, jei į kai kurias studijų programas priimsime po penkis studentus. Suprantu į dailę ar muzikos akademijos studijas, bet nė viename Europos universitete nėra tokių studijų programų, kur penki ar septyni studentai galėtų studijuoti ir būtų mokami didžiuliai atlyginimai“, – sakė A.Butkevičius.
Pasak J.Petrauskienės, vienas iš pirmųjų žingsnių problemai dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų spręsti, buvo priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelės kėlimas. Greta to, yra iškeliamas rentabilumo klausimas: „Koks yra minimalus studentų skaičius grupėje? Ministro įsakymu yra pateikti šie reikalavimai ir aukštosios mokyklos turėtų į tai orientuotis.
Be jokios abejonės, nustato atlyginimus pačios aukštosios mokyklos, bet kada jos pačios veikia nelabai efektyviai, kada valdymas nėra efektyvus, tai tie pinigai, kurie yra gana nemaži, jie kažkaip nepasiekia nei dėstytojų, nei tyrėjų.“
Švietime revoliucijų nereikia
Kalbėdama apie švietimo reformas ministrė aiškiai pasakė, kad revoliucijas švietime daryti – pavojinga. Tačiau keistis reikia, tiesa, tai daryti geriausia išlaikant bazinius, esminius dalykus ir mokantis iš kitų šalių patirties.
„Švietime yra labai pavojinga daryti revoliucijas ir išradinėti nacionalinius dviračius. Todėl tikrai vadovaujamės tarptautine patirtimi ir gerąja patirtimi. Aš pati buvau prieš dvi ar tris savaites Estijoje, mes tikrai nuosekliai sekame kokias reformas, kokiu pagrindu daro kitos šalys. Tai tikrai labai svaru.
Dėl ugdymo turinio, turi būti nuolatinis tobulėjimas, aš net nevadinu to reforma. Tai turi keistis, kaip keičiasi ir visas pasaulis, žinoma, išlaikant bazinius dalykus, o ne revoliucinė keliu“, – sakė ministrė J.Petrauskienė.
Mokslo metų ilginimas – dėl geresnių rezultatų
Seimo socialdemokratams ministrė teigė, kad Lietuvoje mokslo metai yra bene trumpiausi Europoje – trumpesni tik Portugalijoje, Turkijoje, Graikijoje, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių
„Tai tiesiogiai koreliuoja su mokinių pasiekimai, tai įrodyta tyrimais. Tie patys vaikai, kurie skundžiasi dėl mokslo metų ilginimo, patys sako, kad mokykloje didžiulis krūvis, kas antrą dieną kontrolinis, po tris valandas namų darbų kasdien“, – sakė ministrė. Ji pabrėžė, kad mokslo metų ilginimas reikštų to paties ugdymo plano išdėstymą ilgesniame laikotarpyje. Kiek jie ilgėtų šiuo metu yra teikiama diskusijai, nes galutinio sprendimo nėra, bet kalbama apie 10 ar 15 dienų.
„Jeigu žiūrėti į išsidėstymą atostogų, edukologų rekomendacija yra, kad neturėtų būti trumpesni ciklai tarp atostogų nei 7 ar 8 savaitės, kitaip yra išblaškomas ugdymo procesas“, – sakė J.Petrauskienė.
Ministrės teigimu, pailginus mokslo metus ugdymo procesą reikėtų derinti su kartu vykstančiais baigiamaisiais egzaminais, tačiau tai sakė esant išsprendžiamu uždaviniu.
„Taip pat diskutuojame, kaip būtų su (birželio pradžioje) vykstančiais egzaminais, bet tai yra visiškai organizacinis klausims. Šiandien mes mokyklą egzaminų metu paverčiame bunkeriu, niekas negali įeiti, ir žinome kodėl, nes buvo nutekintos vienu metu užduotys. Aš domėjausi, kaip yra kitur, nes daugelyje Europos šalių mokomasi iki Joninių. Galima atskirti ir bunkeriu paversti atskirą mokyklos korpusą ir tai netrukdytų egzaminams, tai organizaciniai klausimai, ir mes turime mokykloms padėti tai realizuoti“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ilginti mokslo metus Vyriausybė planuoja nuo kito rudens. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimo būtų priimami 2017 metų antrąjį ketvirtį.
Mokslo metai Lietuvoje trunka nuo rugsėjo iki birželio, pradinukai mokosi 32 savaites per metus, o pagrindinės mokyklos mokiniai – 34 savaites per metus, tuo metu kitose Europos šalyse ugdymo procesas vyksta 37–40 savaičių per metus.
Pritaria paankstintam pradiniam ugdymui
Ministrė taip pat socialdemokratams paaiškino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Eugenijaus Jovaišos iškeltą iniciatyvą vaikus į pirmąją klasę išleisti šešerių, o ne septynerių metų. Pasak ministrės, toks sprendimas galėtų būti priimtas tik atitinkamai pertvarkius mokyklos programas.
„Principinė nuostata, kad tai nėra privaloma visiems be jokių išlygų, kad vaiko pasirengimą mokyklai turi įvertinti tiek tėvai, tiek specialistai. Turi būti sprendžiama, kaip turi pasiruošti mokykla, kaip turi persitvarkyti mokyklų programos, tik tuomet priimti sprendimą įdiegti į mokyklas, nes šiandien mokymo programos neparengtos. Pirmiausia turi būti pasirengusi mokykla priimti, tada mes galime šį dalyką įdiegti“, – sakė ministrė.
Iš esmės šiai minčiai ji teigė pritarianti, nes anksčiau į ugdymo procesą įtraukti vaikai pasiekia geresnių rezultatų, rodo tyrimai.
„Reikėtų adaptuoti mokymo programas, siekiant įvesti šį sprendimą. Turi būti pritaikoma pagal vaiko amžių, raidą, nes skirtumas tarp penkiamečio, šešiamečio, septynmečio yra. Bet ką rodo tarptautiniai tyrimai, praktika, kad suteikus galimybę pradėti anksčiau mokyklą, daugelis tų vaikų pasiekia ir geresnių mokymosi rezultatų. Bet tai negali būti daroma be išimties, neatsižvelgiant į vaiko raidą“, – kalbėjo ministrė.
Seimo ŠMK vadovas E.Jovaiša anksčiau Seime pristatydamas planus pavasario sesijai žadėjo pateikti Bendrojo ugdymo kaitos gaires, kurios numatytų ikimokyklinio ugdymo pradžią nuo penkerių, o pradinio – nuo šešerių metų. Šiuo metu vaikai į pirmą klasę paprastai pradeda eiti septynerių metų, nors norintieji, įvertinus jų brandą, gali pradėti mokytis ir anksčiau.
