Nors Vyriausybės kanceliarijoje kyla audros ir nemažai darbuotojų reiškia nepasitikėjimą Vyriausybės kanclere Milda Dargužaite, premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad nerimauti nėra ko.
„Vyriausybės kanceliarija nevykdo savarankiškų sprendimų ir nedaro įtakos politiniams procesams“, – sako premjeras.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pradėkim nuo to, kas vyksta Vyriausybės kanceliarijoje. 70 iš 200 darbuotojų pasirašė peticiją, kuria ragina jus spręsti, ar Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė gali toliau eiti pareigas. Ką jūs nusprendėt?
– Sprendimas kol kas toks, kad įstaigos vadovė turi suvaldyti situaciją su personalu. Tai yra 70 žmonių iš 200 nuomonės pareiškimas. Natūralu, kad kanceliarijoje yra pokyčiai, pasikeitęs darbo ritmas, režimas, kiti iššūkiai.
Mano pasakymas kol kas toks, kad mikroklimatas turi būti darbingas, nekenkti tikslams, kurie yra keliami, ir uždaviniams, kuriuos turi atlikti kanceliarija. Įstaigos vadovas turi susitvarkyti su personalu ir jį valdyti taip, kad būtų tinkamas mikroklimatas darbui.
– Ką reiškia suvaldyti situaciją? Ji nėra stabili?
– Ji yra stabili, reikalingi darbai vyksta, natūralios įtampos kyla dėl labai svarbios priežasties. Liepos 18 d. įsigalioja kita struktūra, žmonės gauna įspėjimo lapelius apie galimą atleidimą. Dėl to su žmonėmis reikia kalbėtis, sudaryti galimybę jiems žinoti aiškią situaciją, kas jų laukia, kas laukia tų, kurie nori pakeisti darbą, išeiti ar pasirinkti kitą darbo pobūdį kanceliarijoje. Tai yra procesai, kuriuos kiekvienoje įstaigoje turi sutvarkyti vadovaujantis personalas.
– Reiktų suprasti, kad jūs pasitikite M.Dargužaite, jos vykdomais sprendimais ir vis dar deleguojate jai funkciją suvaldyti situaciją?
– Vyriausybės kanceliarija nevykdo savarankiškų sprendimų ir nedaro įtakos politiniams procesams. Tai ministro pirmininko ir Vyriausybės sėkmingam darbui palaikyti skirtas padalinys, įstaiga, biudžetinė organizacija.
Jis yra palaikantis kasdienines veiklas ir generuojantis tuos pavedimus, kuriuos nurodo politinė vadovybė – ministras pirmininkas ir kitų ministerijų ministrai, kas susiję su tarpministeriniais (reikalais-Red.) ar horizontalių funkcijų pasiskirstymu. Tą funkciją kanceliarija su savo vadovybe ir turi atlikti.
– Suprantu, kad kai kuriose vietose buvo peržengtos kompetencijos ribos?
– Tikrai negalėčiau taip įvardinti. Gal kas taip pagalvojo, čia yra suvokimo reikalas. Skundas yra natūrali žmonių reakcija gal į per mažą bendravimą, gal yra neatsakytų klausimų. Aš su tais darbuotojais buvau susitikęs dar prieš to skundo pasirodymą, paaiškinau, kokius tikslus keliame galbūt būsimai Vyriausybės kanceliarijai.
Žmonės, kurie gali ir nori dirbti, tikrai ras savo vietą, kuriems reikia pakeisti darbo profilį, tokios galimybės irgi yra. Darbuotojams sudarytos sąlygos parodyti geriausius savo gebėjimus, kvalifikaciją. Natūralu, kad pasikeitus politinei valdžiai, jie iš naujo turi įrodinėti savo gebėjimus ir darbingumą.
– Kokia yra tikroji situacija? Ar M.Dargužaitė yra per daug įsijautusi į savo vaidmenį, ar maištauja tie, kurie nenorėtų būti pajudinami dėl reformos, kuri vyksta?
– Viena pusė gali sakyti, kad palietė, kažkas nenorėjo dirbti ar tingi dirbti ir dėl to maištauja. Nėra juoda ar balta. Manau, kad šiandien labai eskaluojamas klausimas ten, kur to neturėtų būti. Vyriausybės kanceliarija nėra ministerija ar politiką formuojanti institucija.
– Ar tiesa, kad jūs M.Dargužaitę patraukėte nuo Vyriausybės darbų plano juodraščio rengimo ir net kai kuriems ministrams patarėte nereaguoti į tam tikrus jos nurodymus?
– Nei tiesa, nei netiesa. Planas nebuvo lengvai rengiamas, buvo įvairiausių nuomonių. Ministrams buvo sudarytos galimybės susipažinti, kas yra strateginis planavimas, surengtos strateginio planavimo sesijos.
Suprantu visus ministrus, kurie nori, kad tame plane būtų kuo daugiau jų darbų, jie galvoja, kad labai svarbu tuos darbus atliepti šiame dokumente, nors mes negalime visko sukelti. Manau, kad pasielgėme taip, kaip privalome pasielgti, tai yra komandinis darbas, jo rezultatas, o ne vieno ar kito žmogaus – ką galima įrašyti ir ko ne.
Vyriausybės plano projektas yra paskelbtas ir, tikėtina, kovo 13 d. bus priimtas. Galbūt įprasta praktika buvo, kai vienas žmogus surašydavo ir padėdavo į stalčių. Šio dokumento projektu tikrai džiaugiuosi. Buvo daug komandinio darbo, žmonių įsitraukimo. Keturiolikai ministrų reikėjo ne savo atskirą skyrelį įdėti, bet suderinti tarp ministerijų kartais labai skirtingus interesus. Tai nebuvo menkas iššūkis, tą darbą turėjo kažkas koordinuoti.
– Jūs nebuvote ypatingai patenkintas, kai dėl šio dokumento turinio sulaukėte kritikos.
– Tikrai esu patenkintas visa kritika, kai kritikuojam dokumentą. Kai kritikuojam ar skaitom neaišku kurį projekto projekto variantą, tai turime sulaukti, kol tai bus oficialiai pateiktas dokumentas. Tada diskutuokim, kritikuokim, aš tikrai kritiką priimu normaliai, sveikai, objektyviai ir nesu tas, kuris reaguotų kitaip.
Kai kalbam apie dokumentą, kuris yra ne dokumentas ir bandoma įdėti į lūpas, kad tai yra jau priimta Vyriausybės pozicija, tai norisi pasakyti – nebėkim greičiau traukinio. Dokumentas, projektas pateiktas, dabar diskutuokim. Jau sulaukėme daug pasiūlymų iš verslo asociacijų su labai racionaliu pasiūlymu dėl darbuotojų.
– Kaip vertinate Vyriausybės kanclerės darbą?
– Galėsiu vertinti, kai praeis tam tikras laikotarpis.
– Kiek? Bandomasis laikotarpis darbe yra 3 mėnesiai.
– Galbūt po 3 mėnesių ir įvertinsiu. Faktas, kad yra pokyčiai, naujas darbo stilius, reikalavimai. Aš esu dinamiško, greito sprendimų priėmimo šalininkas. Visą laiką vertinau tuos žmones, kurie sprendimus turi įgyvendinti, esu komandinio darbo šalininkas, niekada neteigiu, kad pats esu gudriausias, mano nuomonė yra teisinga ir žmonės be argumentų turi kažką įgyvendinti. Reikia suvokti, kad tiems žmonėms reikia labai aiškiai suformuluoti tikslus ir tada iš jų pareikalauti.
– M. Dargužaitės planas – uždaryti 150 institucijų. Ką manote apie tai?
– Kanceliarija neturi tokių planų ir negali turėti. Tai yra ministrų kabineto sprendimas. Jei bus priimtas sprendimas, kad reikia uždaryti 15 ar 150, tai ir bus padaryta. Nesuteikim tokių įgaliojimų kanceliarijai, kokių ji negali turėti.
– Gal ne mes suteikiam įgaliojimus, o pati kanceliarija sau suteikia? Ar nėra peržengiamos kompetencijos ribos? Yra Vyriausybės kancleris, vicepremjeras – gal žmonės susipainioja, save įsivaizduodami tokiose pareigybėse?
– Gal kažkas kitas painiojasi ar nori įžvelgti. Sprendimas dėl dokumento bus ministrų kabineto, Vyriausybės – ne S.Skvernelio, V.Šapokos ar R.Karoblio, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir juo dokumentas bus patvirtintas.
– Tai santykiai su Vyriausybės kanclere geri?
– Geri, darbiniai.
– Jūs praėjusią savaitę buvote susitikęs su opozicinės konservatorių partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. Taip pat savaitgalį dalyvavote jų suvažiavime, tai buvo pirmas sykis, kai valdančiosios partijos premjeras atvyko į opozicinės partijos suvažiavimą. Ko siekiate, ieškodamas sąlyčio taškų su konservatoriais?
– Siekiu tik vieno: valstybėje, kurioje reikia priimti sprendimus nesivadovaujant vienu ar kitu partiniu interesu, reikia sutarimo. Tas, politines jėgas, kurios deklaruoja ar mato tokius pačius sprendimus, reikia telkti. Esu bendraujantis žmogus, bendrauju su visomis, tiek pozicijoje, tiek opozicijoje esančiomis politinėmis jėgomis, susitinku, ir kavą, ir arbatą geriu, ir papietauju.
– Paramos ieškote?
– Tikrai neieškau paramos. Vyriausybė tvirtai stovi ant savo pagrindo. Galvoju, kad tai sureikšminti dalykai – nebuvo istorijoje tokio atvejo, kad vienas pas kitą važiuotų. Tai yra didžiausia opozicinė partija ir aš nematau problemos pasveikinti ir suvažiavimo dalyvius, ir pirmininką. Jei bus kvietimai iš kitų politinių jėgų, padarysiu lygiai tą patį.
– Vyriausybei gal ir nereikia paramos, bet jos reikia tam tikriems sprendimams, kurie iš Vyriausybės atkeliauja į Seimą. Žinia, kad dėl tam tikrų sprendimų jūs balsuojant galite nesurinkti daugumos. Net ir socialdemokratai gali pasirinkti nežinia kokią poziciją. Ar konservatoriai galėtų būti tie, kurie palaikytų tam tikrus jūsų siūlomus sprendimus?
– Lygiai taip pat kalbėjome su Liberalų sąjūdžiu, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnu, Lenkų rinkimų akcijos seniūne. Jei priimdami sprendimus Seime vadovausimės savo įsitikinimais, kaip matome klausimo sprendimą, bus vienas rezultatas. Jei vadovausimės tuo, kad nesvarbu, ką teikia ar nori padaryti Vyriausybė, būtinai turime būti prieš, kadangi tai yra opozicija, tai gali būti kitoks sprendimas.
Yra sprendimų, kuriuose tikrai turėsime sutelkti pakankamai daug Seimo narių, kalbant apie įsisenėjusius klausimus, kurie susiję su atskirų institucijų, valstybės įmonių pertvarka, švietimo sistemos reforma. Galiausiai, dėl tokių klausimų, į kuriuos turėsime atsakyti – dvigubos pilietybės, galimo elektroninio balsavimo. Reikia pakankamai daug bendrauti, tą ir darau, ypatingai iki sesijos, aktyviosios politinio sezono fazės pradžios.
– Ar jūsų susitikimai kaip nors susiję su galimais pokyčiais koalicijoje?
– Tikrai kol kas ne. Pokyčių jokių nenusimato. Kiek tvirta yra koalicija parodys, kai turėsime priiminėti sprendimus Seime.
– Premjere, jūs esate palankiausiai vertinamas Lietuvos politikas. Paskutinės apklausos duomenimis beveik 71 proc. žmonių jus vertina palankiai. Jau beveik 10 proc. pralenkėte prezidentę. Jūsų paties negąsdina toks populiarumas?
– Aš tai vertinu kaip darbą viso ministrų kabineto ir institucijų, kurios kartu dirba su Vyriausybe – Prezidentūros, Seimo. Čia nėra vieno žmogaus vertinimas. Taip, tai yra svarbu, kalbant apie pasitikėjimo turėjimą, darbus, kuriuos reikia daryti. Atsiremti į žmogaus paramą yra labai svarbu.
– Panašų rezultatą 1999 m. būdamas premjeru turėjo Rolandas Paksas. Žinia, kaip baigėsi jo politinė karjera. Yra toks posakis: aukštai kilęs – žemai krisi.
– Jei krisiu, vadinasi, bus kritimas. Tikrai nebijau nei kilti, nei kristi, manęs niekas negąsdina. Dabar yra tokia situacija, kad tuos darbus reikia daryti ir juos darau. Jei svarstyčiau, kas būtų, jei būtų, matyt, ir šioje pozicijoje nebūčiau.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
