– Žadama jau kitąmet siūlyti antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupiantiems asmenims daugiau prisidėti iš savo kišenės arba grįžti į „Sodros“ sistemą. Kaip keisis šios pensijų pakopos finansavimas? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno.
– Tebevyksta diskusijos, todėl galutiniai sprendimai dar nepriimti, bet visi sutaria, kad antrosios pakopos pensijų sistemai reikia pokyčių. Ji brangiai kainuoja valstybei, o didelei daliai dalyvių negarantuoja didesnės pensijos.
Todėl siūlau ateityje mažinti „Sodros“ įnašus į šiuos fondus, nors jie, žinoma, nebus nei uždaryti, nei nacionalizuoti. Bet nenorintiems į juos nukreipti daugiau savų lėšų žmonėms reikia leisti grįžti į „Sodros“ sistemą, ten perkeliant sukauptus pinigus ir atkuriant dėl pervedimų į fondus mažėjusią būsimą senatvės pensiją.
Juk dėl šių pervedimų „Sodros“ pensijos dalis mažinama 15–20 proc., o daug žmonių nesukaups jos priedą garantuojančio anuiteto. Pensininkams tiesiog bus išmokėti sąskaitoje esantys pinigai, kuriuos jie greitai išleis ar atiduos vaikams, o patys gyvens gaudami sumažėjusią pensiją.
Suprantama, jokios prievartos nebus – žmonės galės apskaičiuoti ir rinktis, kaip jiems geriau.
– Dabar žmonės skiria šiems fondams 2 proc. algos. Kiek siūlysite didinti šį asmeninį įnašą?
– Socialiniu požiūriu nėra teisinga, kai iš dabartinių pensininkų pinigų „Sodroje“ 2 proc. vidutinės algos dydžio priedu remiami šių fondų dalyviai. Jei šios įmokos bus atsisakyta, kas turi pinigų, galės pats prisidėti 4 proc., 6 proc. ar net 8 proc. atlyginimo dalimi.
Galima skirti paramą ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto, bet tai – vėl nuostolių perkėlimas į kitą valdišką kišenę. Todėl pensijų fonduose lėšas reikėtų kaupti pirmiausia jų dalyvių sąskaita.
– Numatoma ir „Sodros“ skolas perkelti valstybės biudžetui, ir iš jo dar mokėti bazinės pensijos dalį. Ar tai taip pat nebus tik išlaidų perkėlimas iš vienos valdiškos kišenės į kitą?
– „Sodros“ skola jau viršija jos metines pajamas, todėl būtina su šia našta susitvarkyti. Atrodytų, nėra skirtumo, kur bus perkelta skola, bet tai trukdo sureguliuoti pensijų sistemą. Juk „Sodrai“ tenka mokėti dar ir palūkanas valstybės biudžetui už paskolas.
Bazinės pensijos dalies mokėjimas siejamas su mokesčių tarifų pertvarka. Šiai pensijai skiriamos įmokos iš „Sodros“ mokesčio būtų perkeltos į gyventojų pajamų mokestį, kurio tarifas didėtų, bet bendra mokestinė našta nesikeistų. „Sodrai“ būtų palikta kintamoji pensijos dalis.
– Ar pritariate vadinamųjų „Sodros“ įmokų lubų įvedimui?
– Buvo siūloma įvesti ir įmokų „lubas“, ir atsisakyti išmokų „lubų“. O tai jau nesuderinami siūlymai – įmanomas tik arba vienas, arba kitas sumanymas, bet ne abu kartu.
Įmokų „lubos“ turėjo įsigalioti nuo šių metų pradžios įgyvendinant socialinį modelį, bet tokius planus sustabdėme. Reikia įvertinti valstybės finansines galimybes, pertvarkyti mokesčių sistemą ir tada spręsti, ką daryti – įvesti įmokų „lubas“, į kokį aukštį jas kelti ar tik atsisakyti išmokų „lubų“.
Jei būtų atsisakyta išmokų „lubų“, daugiau į „Sodrą“ mokantys žmonės iš jos sulauktų ir didesnės pensijos, nors visiškai tiesiogiai susieti šiuos dydžius nelengva.
Mat kai kuriems asmenims tektų mokėti didžiules pensijas, o tai būtų sunkiai pakeliama našta, todėl išmokos jiems neturėtų didėti tokiomis pat proporcijomis kaip ir jų įmokos. „Sodra“ turi perskirstyti lėšas, padėti tiems, kurie neįstengia daug uždirbti.
– Žadama iki 2020 metų pensijas padidinti 27,5 proc., o lėšų surinkti iš augančio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir didėjančių atlyginimų. Ar tai patikimas finansavimo šaltinis?
– Dabartinės ekonominės prognozės leidžia tikėtis, jog BVP ir atlyginimai augs tiek, kad pavyks surinkti pensijoms indeksuoti būtinų lėšų.
Jei algos kasmet didės 6–7 proc., tiek pat turėtų išaugti ir „Sodros“ pajamos. Sudėjus trejų metų augimą ir išeina, kad galime planuoti 27,5 proc. didesnes pensijas.
– Bet ar pensininkų padėtis gali pasikeisti, kol Lietuvoje pensijoms skiriama BVP dalis išliks viena mažiausių ES?
– Mūsų pensijų santykis su šalies BVP iš tiesų vienas mažiausių ES. Tačiau Lietuva iš viso mažai surenka mokesčių, lyginant su BVP, – esame ES gale.
Tai ir mokesčių šešėlio, ir demografijos, ir ekonomikos konkurencingumo, ir net švietimo problemos. Tik pertvarkius šias sritis, išaugus algoms galime tikėtis gerokai daugiau pajamų į biudžetą, o sykiu ir didesnių pensijų. Tam reikia ir politikos tęstinumo, ir nepopuliarių sprendimų.
