Kaip atsakė ŠMM, miesto gyvenamosiose vietovėse tokių atvejų pasitaiko, kai uždaromos tokio dydžio mokyklos, tačiau vaikams yra sudaromos sąlygos lankyti kitą šalia esančią mokyklą.
„Kaimo gyvenamosiose vietovėse mokyklos, kuriose yra 100 vaikų, neuždaromos“, – patikino ministerijos atstovai.
Turi jungtinių mokyklų viziją
Kaip lrytas.lt sakė ŠMM vadovė Jurgita Petrauskienė, principinė nuostata yra tokia: „Kalbant apie pradinukus, kad ir kiek jų būtų mokykloje, jie turi būti arti namų. O kalbant dalykinę sistemą, reikia ieškoti sprendimų. Todėl dabar diskutuojame apie jungtinės mokyklos modelį. Analizuojame kitų šalių patirtį. Tokiu atveju valdymas būtų vienoje mokykloje, kitur būtų skyriai, vaikai vežiojami“.
Ji pridūrė, kad svarbu ir išlaikyti mokyklos bendruomenę.
„Mokykla nėra mokykla, jei atvažiuoja mokytojas, veda veiną pamoką ir išvažiuoja. Mokykla – tai bendruomenė“, – kalbėjo ministrė.
J.Petrauskienė sakė, kad jungtinių mokyklų koncepcija pradėta rengti, laukiama ir savivaldos, kuri yra bendrojo lavinimo mokyklų steigėja, nuomonės.
„Mes nesame turtinga valstybė“
„Nesakau, kad reikia išsaugoti mokyklą, kai nebėra mokinių. Bet šiandien uždaromos mokyklos, kuriose yra, pavyzdžiui, 100 vaikų. Galiu paminėti ne vieną tokį faktą. Kai kuriose savivaldybėse bandoma išsaugoti mokyklas su trisdešimčia vaikų. Bandoma daryti viską, kad vaikas toje bendruomenėje liktų kuo ilgiau – šalia savo šeimos“, – portalui lrt.lt yra sakęs Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, skandinavų principas: kad ne mokinys eitų „pas mokyklą“, o mokykla eitų prie mokinio.
„Žinoma, kol valstybė gali sau tai leisti, o mes juk nesame turtinga valstybė, kuri gali elgtis taip, kaip suomiai (skiriasi ir gimstamumo skaičiai). Bet šiuo atveju yra infrastruktūra, į ją investuota.
Po demografinės duobės juk būna pakilimas. Tarybos žiūrėdavo mokinių krepšelių skaičių ir turėdavo dengti skirtumą iš biudžeto. Iš biudžeto paimti tiesiog nėra variantų, kaip ir uždirbti papildomų lėšų. Ir jie priima sprendimus, nebandydami svarstyti apie tai, kas bus po trejų ar ketverių metų. Šiandien, jei yra 30 tūkst. eurų duobė, mokykla uždaroma, nes nėra iš kur paimti pinigų. Taip mes naikiname kaimus – paliekame be mokyklos, pašto, kultūros namų, ambulatorijos. Kas tame kaime gali gyventi?“ – svarstė R.Karbauskis.
Kaimo mokyklų klausimas suskambo ir trečiadienį, kai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasakė, kad planuojamas įvesti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas neskirtas išsaugoti mažas mokyklas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį diskutuojant apie mokytojų algų didinimą, ministrė taip pat sakė, kad norint pakelti atlyginimus, reikia kompleksinių sprendimų: kartu su etatiniu darbo užmokesčiu turi būti kuriamos jungtinės mokyklos, keičiamas mokyklų finansavimo modelis.
„Etatinis mokytojų apmokėjimo įvedimas – tai nėra tiesiogiai mažų mokyklų išgyvenimo klausimo sprendimas“, – teigė J.Petrauskienė.
Jos teigimu, etatinis mokytojų darbo apmokėjimas galėtų būti įvestas nuo 2018 metų rugsėjo.
J.Petrauskienė sakė, kad įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, pirminiais skaičiavimais, gali reikėti kelių dešimčių milijonų eurų, jie turėtų būti numatyti jau kitų metų biudžete.
Savo ruožtu komiteto nariai ministrės klausė, kaip mokytojų atlyginimai bus keliami iki etatinio modelio įvedimo. Ministrė aiškino, kad pinigų nereikėtų mesti į nesutvarkytą sistemą.
„Nekeičiant bazinių sąlygų, vien įmetus daugiau pinigų į sistemą, tikrai efekto nebus, jeigu bus vėl ta pati mokykla, kur mokytojo krūvis yra menkas, ir tai nesprendžia to klausimo, yra išdėliota daug veiksmų ir juos reikia spręsti kompleksiškai“, – teigė ji.
Komiteto atstovai taip pat aiškino girdintys pedagogų pasipiktinimą, kad nejunta nuo sausio planuoto darbo užmokesčio didėjimo. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius antrino, kad nuo sausio kilstelėjus apatinę mokyklų atlyginimų koeficientų ribą, faktiškai pagerėjimą pajuto ne visi pedagogai.
„Iki gruodžio 31 d. mokytojui buvo nustatytas maksimalus koeficientas, o po naujos tarifikacijos sausio 1 dieną savivaldybių vadovai skatinami labai taupyti pinigus, nustato jau tą šiek tiek padidintą minimalų koeficientą, ir nors jis skaito laikraštyje, kad mokytojams padidėjo, jo atlyginimas sumažėjo. Ir tokių mokyklų yra labai daug: nuo sausio 1-osios iki rugsėjo 1-osios mažina (algas), o po to likučius skaičiuodami didina“, – kalbėjo A.Jurgelevičius.
Pagal komitete Švietimo ir mokslo ministerijos pristatytus skaičius, 2016-2017 metais bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimai padidėjo 35–48 eurais, darželių auklėtojų – 64–89 eurais. Ministerijos duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas šiuo metu yra apie 620 eurų po mokesčių už pirmą darbo krūvį. Tačiau dalis mokytojų, ypač regionuose, neturi viso krūvio.
