Pirmiausia taip Seimas gali sutikti Vyriausybės planus persvarstyti visas mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios socialiai būtinos ar skatinančios ekonomikos plėtrą.
Nauja čia tai, kad finansų ministras Vilius Šapoka kalba ir apie lengvatų naikinimą ūkininkams, nors jos iki šiol visoms valdžioms buvo tarsi neliečiama šventa karvė.
Tiesa, lyg išsigandęs savo drąsos ministras kalbėjo itin aptakiai ir konkrečiai neįvardijo, kokių tų lengvatų reikėtų atsisakyti.
Tačiau net tokių užuominų pakako, kad „valstiečių“ vedlys ir kartu stambus žemės ūkio verslininkas Ramūnas Karbauskis imtų aiškinti apie neva Lietuvos ūkininkų mokamus milžiniškus mokesčius.
Paties R.Karbauskio pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad jo mokesčius net kukliais sunku pavadinti, – tai tik lašas, nuvarvėjęs nuo jo pelno jūros. Juk „valstiečių“ lyderis pats deklaravo, kad 2015 m. uždirbo 3 mln. 844 tūkst. eurų, o sumokėjo vos 62 tūkst. eurų mokesčių.
Stebėtina, kad šalį valdančios partijos lyderiui tokie vos įžiūrimi mokesčiai atrodo milžiniški.
Tiesa, jis nusiskundė, kad kalbant apie nepagrįstas ūkininkų lengvatas nutylimas pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio jo ūkis esą sumoka daug dešimčių tūkstančių eurų.
Šitoks minties posūkis pribloškia. Net jei Seimo Kultūros komiteto pirmininko galva būtų užkimšta vien aukštosios kultūros materijomis, vis vien jis turėtų žinoti, ką reiškia šis vartojimo mokestis, kurį moka visi gyventojai bet ką pirkdami ar parduodami.
Pagal tokią logiką R.Karbauskis dar galėjo priskaičiuoti, kiek jo valdomų įmonių darbuotojai sumoka mokesčių, bet ką tai turi bendra su jo milžinišku pelnu, nuo kurio biudžetui jis atseikėjo tik trupinius?
Kad ir kaip būtų, šalies ūkininkai maudosi lengvatose ir išimtyse, kurių yra per dvi dešimtis.
Pavyzdžiui, visi dirbantys asmenys moka 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį, o ūkininkai – tik 5 procentų. Milijonines pajamas gaunantys ūkių savininkai sumoka „Sodrai“ maždaug tiek pat kiek už minimalią algą jų kambarius valančios valytojos.
Visiškai neapmokestinamos ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos iš ES ir šalies biudžeto.
Negana to, trejus pirmuosius ūkininkavimo metus išvis nereikia mokėti žemės mokesčio, o ir vėliau mokesčio tarifas gerokai mažesnis nei kitiems žemės savininkams. Ūkininkai perka dar ir lengvatiniu akcizu apmokestintus degalus, kitaip sakant, pigiau nei kiti žmonės.
Tiesa, visos ES šalys remia ūkininkus, jiems atriekiama itin didelė Bendrijos biudžeto dalis.
Vis dėlto Lietuvoje paramos ūkininkams priemonių itin daug. Net Valstybės kontrolė nesugeba įžvelgti 12 iš 25 tų lengvatų tikslo.
Ūkininkų išskirtinumas valstybei kainuoja labai brangiai. Finansų ministerija apskaičiavo, kad iš viso dėl lengvatų vien valstybės biudžetas netenka daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. O didžiausia šios skylės dalis atsiranda dėl lengvatų ūkininkams ir mažesnio PVM šildymui, nes išimčių viešbučiams ar knygoms kaina gretinant atrodo tik smulkmena.
Apskaičiavus dar ir „Sodros“ praradimus, susidaro įspūdingos lėšos, kurios labai praverstų „valstiečių“ socialiniams pažadams vykdyti. Jei Vyriausybė tvirtai spaus atsisakyti PVM lengvatos šildymui, būtų logiška apkarpyti ir ūkininkų lengvatas, galbūt jas paliekant tik smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, bet ne tokiems milijonieriams kaip R.Karbauskis.
Ar tai realu, žinant, kad „valstiečiai“ – stambiųjų ūkininkų remiama politinė jėga?
Lengvatų apkarpymas šiam sektoriui neabejotinai bus sunkus egzaminas Vyriausybei ir kol kas neaišku, ar pavyks jį išlaikyti. Juo labiau kad smarkaus pasipriešinimo gali sulaukti ir kiti dar tik labai aptakiai įvardyti naujosios valdžios sumanymai.
Vyksta ginčai ir dėl pensijų sistemos reformos. Užsimenama, kad valstybė gali mažinti „Sodros“ įmokos dalį į antros pensijų pakopos fondus ar net visai jos atsisakyti, siūlydama patiems šios sistemos dalyviams daugiau skirti savo lėšų, nes esą socialiai nėra teisinga, kai valstybė savotiškai premijuoja tik dalį žmonių dabartinių pensininkų sąskaita.
Neaišku, ar bus įvestos ir atidėtu naujuoju socialiniu modeliu numatytos vadinamosios „Sodros“ įmokų lubos.
Sunku tikėtis, kad jas įvedus dar būtų atsisakyta ir pensijų išmokų lubų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas aiškiai pasakė, kad tai du vienas kitam prieštaraujantys veiksmai.
Pramonininkų konfederacija valdžiai pasiūlė neriboti perkeliamų nuostolių dydžio skaičiuojant pelno mokestį, didesnį nei 1 proc. mokesčio tarifą skirti tik apleistam turtui, maitinimo paslaugoms taikyti lengvatinį 9 proc. PVM.
Verslui turbūt tai būtų naudinga, gal šiek tiek išaugtų investicinis Lietuvos patrauklumas.
Bet, regis, valdžia, išdalijusi daugybę socialinių pažadų ir dar turinti didinti išlaidas krašto apsaugai, dabar suka sau galvą ne kaip palengvinti verslui mokestinę naštą, bet kaip surinkti daugiau pajamų į biudžetą.
