Už M.Basčio atleidimą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 1 parlamentaras, o 10 politikų susilaikė.
„Yra nurodytos pareigybės, kurioms reikalingas slaptumo lygmuo. Ten yra įrašyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojams privalu turėti lygmenį „Visiškai slaptai“. Susipažinęs su Valstybės saugumo departamento išvada dėl M. Basčio galėjimo arba, tiksliau, negalėjimo susipažinti su visiškai slaptais dokumentais, pareiškiau viešą nuomonę, kad M. Bastys turėtų trauktis. Gavome jo prašymą, kuriuo jis informuoja, kad atsistatydina iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Neskaidriais ryšiais su nusikalstamo pasaulio ir Rusijos energetikos kompanijų atstovais įtariamas socialdemokratas Mindaugas Bastys aiškino žurnalistams, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nes jokių nusižengimų, kurie prieštarautų LR įstatymams neva nėra padaręs.
„Yra mestas šešėlis ir kol to šešėlio nenusiplausiu, aš negaliu tos institucijos diskredituoti kaip Seimo pirmininko pavaduotojas“, – Seime dėstė M.Bastys.
Žurnalistams paklausus, kodėl jis diskredituoja Seimą ir nesiruošia trauktis, M.Bastys atsakė lakoniškai: „Aš manau, kad į šiuos klausimus atsakys Generalinė prokuratūra, ar yra pagrindo trauktis iš Seimo. Esu įsitikinęs, kad Generalinė prokuratūra nieko konkretaus apie mane neras“, – sakė socialdemokratas.
M.Bastys Seime aiškino, kad susitinka su daug Lietuvos piliečių, kurie kreipiasi į jį įvairiais klausimais. Priminus, kad kalbama apie Rusijos piliečius, jis ragino grįžti į 2011 metus, kai Ernestas Mackevičius buvo pristatomas, kaip puikią karjerą padaręs ir patikimas žmogus. Jis dėstė, kad nebuvo jokio pagrindo su tais žmonėmis nekalbėti.
„Taip, aš profesorių Kostiną pažįstu. Jis dirbęs VU. Pažįstu kaip akademinės aplinkos atstovą. Mano veiksmuose (nieko blogo). Kad kažkokius nurodymus vykdyčiau ir daryčiau, tai nieko tokio nebuvo“, – aiškino M.Bastys.
Pasak politiko, VSD tais klausimais nesidomėjo. „Aš pats kreipiausi į VSD kai kuriais klausimais, bet mačiau tokį nenorą bendrauti. Buvo VSD vadovas sausio ar vasario mėnesį, kai skambinau, bet nematė reikalo kalbėti. Tai nė dėl pažymos.
Man kelia didelius įtarimus, tai rezonansinis dalykas, dėl Registrų centro. Manau, kad šiuo klausimu yra formuojama neigiama nuomonė tam tikrų libistonių kompanijų ir norėjau tai išsiaiškinti. Šiuo atveju raštu kreipiausi į VSD vadovaudamasis tam tikrais raštais ir norėjau, kad tai būtų išaiškinta“, – kalbėjo M.Bastys.
Socialdemokratas ir buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad 2007-2008 metais M.Bastys turėjo teisę dirbti su slapta informacija. Anksčiau jokių signalų apie santykius su Rusijos atstovais socialdemojratai nebuvo gavę.
Išgirdusi B.Basčio paaiškinimus, socialdemokratų frakcija priėmė sprendimą, kad jis gali likti partijoje.
R.Juknevičienė: „M.Bastys neturėtų būti Seime“
Konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad M.Bastys neturėtų būti Seime.
„Pažyma yra precendentas, tačiau tikrai nenustebino. Dar skiriant poną Bastį į pavaduotojus gruodžio mėnesį, kalbėjau frakcijos vardu ir sakiau, kad toks žmogus, kuris vedžioja „Rosatom“ atstovus tamsiais Seimo koridoriais nakčia susitikti su Seimo pirmininku ir po to nėra jokiso informacijos nei užsienio reikalų ministerijai jokios atmintinės ir tai labai daug klausimų“, – sakė R.Juknevičienė.
Konservatorė R.Juknevičienė teigė, kad jau anksčiau jie kalbėjo apie M.Basčio santykius su neaiškiomis struktūromis, tačiau niekas į tai neįsiklausė. Pasak politikės, prieš paskiriant Seimo pirmininko pavaduotoju, reikėjo neskubėti ir paklausti saugumo tarnybų.
Politikė kalbėjo, kad tarp socialdemokratų yra ir daugiau žmonių, kurių santykiai su Rusijos veikėjais kelia įtarimų. Ji paminėjo ir Artūro Skardžiaus pavardę.
Prakalbo apie apkaltą
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad Seime gali būti pradėta apkaltos procedūra M.Basčiui, jei jis pats nepriims sprendimo trauktis ne tik iš Seimo vadovybės ir paties parlamento.
„Geriausias būdas tai būtų jam pačiam apsispręsti. Šiaip neturėtų turbūt būti (Seimo nariu). Bet mes negalime jam diktuoti tokių sąlygų, nebent apkaltos proceso būdu.
Bet turėtume pakeisti Seimo statutą, kadangi Konstitucinis Teismas yra kvestionavęs straipsnį dėl apkaltos, jis dabar yra lyg ir negaliojantis, tai turime tokį kazusą teisinį, bet manau, kad artimiausiu metu išspręsime, nes apkalta man atrodo čia reikalinga, nes yra poreikis“, – BNS penktadienio rytą sakė V.Pranckietis.
VSD, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, atliko Seimo nario M.Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji žymima žyma „visiškai slaptai“.
Atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktą informaciją ir jos vertinimą, VSD priėmė neigiamą išvadą M.Basčio atžvilgiu dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD pateikė raštą, kuriame, kaip skelbiama viešai, pažymima, jog parlamentaras M. Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat – buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
S.Skvernelis nemato pagrindo apkaltai
Kaip informavo BNS, premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, kol kas nėra pagrindo socialdemokrato Mindaugo Basčio apkaltai.
„Aš nemanau, pagal tuos turimus faktus, kad būtų pagrindas šiandien apkaltai, bet reikia pasižiūrėti, kokia ta informacija pateikta, kuo disponuoja VSD, ir tada kolegos turėtų apsispręsti, ar toks kolega gali atlikti nepriklausomo, neįtakojamo tautos atstovo funkcijas Seime“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
Pasak S.Skvernelio, į klausimą, ar galės eiti Seimo nario pareigas, turi atsakyti pats M.Bastys. Socialdemokratas patvirtino pasitraukiantis iš Seimo vadovybės, tačiau parlamentaro mandato atsisakyti neketina.
„VSD atliko savo funkciją ir konstatavo, kad šiuo politiku, kalbant apie informaciją, kuria gali disponuoti valstybės politikai ir kuri susijusi su valstybė paslaptimi, iš esmės negalima pasitikėti. Ar tai gali būti kliūtis vykdant Seimo nario pareigas, turėtų spręsti pirmiausia pats Seimo narys, ar jis tikrai galės darbuotis, išlikti nepriklausmas ir neįtakojamas. Jis pats turėtų pasakyti, nes jis pats geriausiai žino“, – kalbėjo premjeras.
Konservatoriai inicijuoja apkaltos procesą
Nepaisant premjero Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nusprendė inicijuoti apkaltos procesą.
„Mes pirmadienį pradedame rinkti parašus po teikimu pradėti apkaltą, tam reikia ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių parašų“, – BNS penktadienį sakė partijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Konservatoriai laikosi pozicijos, kad Seimo statuto nuostatos dėl apkaltos galioja, nors vasario pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) pripažino jas prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Pasak buvusio KT teisėjo konservatoriaus Stasio Šedbaro, Konstitucinis Teismas nurodė, kad apkalta turi būti taikoma platesne apimtimi, tad dabartinės normos galioti nenustojo.
„Konstitucinis Teismas įvertino normą ta dalimi, kad Seimo narys gali būti apkaltos proceso tvarka šalinamas ne tik už nusikaltimą, kurį padarė eidamas pareigas, bet ir prieš tapdamas Seimo nariu. Daugiau dėl apkaltos proceso nėra jokių korekcijų, jei dabar atsiversime Seimo statutą, viskas yra galiojančios normos, tik (pagal KT nutarimą) reikia jas išplėsti“, – žurnalistams penktadienį sakė S.Šedbaras.
