Įstatymiškai gal ir yra prie ko prikibti, bet žmonių akyse ji tikrai nėra nusikaltėlė, pakartotinai paskelbusi teroristų egzekucijų vaizdus.
Labiau tikėtina, kad rinkėjai tai suvoks kaip desperatiškas pastangas sugalvoti bet kurią kliūtį M.Le Pen kelyje į pergalę. Tai dar kartą patvirtina, kad į Europarlamentą patenka ne patys išmintingiausi politikai. Jie tokie patys, kaip ir tėvynėje likusieji, tik uždirba kur kas daugiau.
Eurokomisarai irgi atrodo ne ką geriau. ES ekonomikos reikalų komisaras P.Moskovici pradėjo aiškinti, jog M.Le Pen pergalės atveju nėra plano B, bet jo ir nereikia, nes jis tikintis triuškinančiu M.Le Pen pralaimėjimu. Be to, komisaro įsitikinimu, M.Le Pen pergalė būtų „žinomos mums Europos žlugimas“, o to rinkėjai tikrai neleis.
Galbūt ir neleis. Bet, kaip rodo patirtis JAV, ne visi rinkėjai supratingi. Todėl žmonėms reikia ne eurokomisaro tikėjimo, o realių planų ir su blogesniais variantais, už ką, beje, jis ir gauna didelį atlyginimą.
Lietuvos žiniasklaida pacitavo P.Moskovici žodžius, kad ES politikai turėtų atsargiau žiūrėti į JAV dabartinės administracijos pareiškimus, nes Vašingtono interesai jau esą kitokie nei Europos, tačiau politiko minties nebepratęsė.
Eurokomisaro nuomone, Vašingtonas, kaip ir Maskva, nori skaldyti Europą, nes „JAV arba ir Rusija bus kitoje, kur kas stipresnėje, pozicijoje, jei jos derėsis su 27 skirtingomis valstybėmis“.
Dar visai neseniai užsienio reikalų ministras L.Linkevičius buvo opozicijos apkaltintas sulyginęs Ukrainą ir Rusiją, kai pareiškė, kad abi pusės turi nutraukti šaudymus. P.Moscovici be jokių išlygų stato JAV ir Rusiją ant vienos lentos.
Gal dabartinė Seimo opozicija pasakys ką nors apie eurokomisaro mintis? Nepasakys. Ne tokie kvaili, kad spjaudytų į vandenį, iš kurio teks gerti. Nepadarys to ir Lietuvos politikai, deleguoti į Europarlamentą. Beje, tik keleto jų politinės pažiūros yra aiškesnės. Visa kita – pozicijų mišrainė.
Mūsų šalies gyventojai apie nuotaikas ir tendencijas Europarlamente sužino tik iš žurnalistų. Mano manymu, mūsų delegatai Briuselyje ir Strasbūre pirmieji turėtų pranešti savo piliečiams apie artėjančias problemas ir net reikalauti, kad Lietuvos politikai kuo greičiau suformuotų savo poziciją.
Deja, dažniausiai tyla būna iš abiejų pusių. Arba nusibodę nomenklatūriniai pranešimai. Štai Europos Komisijos vicepirmininkas latvis V.Dombrovskis informavo, kad Lietuvoje didelė socialinė atskirtis. Ir be jo žinome. Siūlo mažinti. Na, ir kas?
Lietuvos žmonės jau kelias Seimo kadencijas reikalauja, kad valdžia pagaliau iš esmės spręstų šią problemą. Kokie rezultatai? Atvyks kitas eurokomisaras, pakartos V.Dombrovskio pastabas.
Kas yra dabartinė Europos Sąjunga? Voverės ratas? Ir tam bergždžiam sukimuisi ratu mes atiduodame didelę dalį savo suvereniteto? Kartais kyla mintis, jog reikėjo D.Trumpo, kad JAV atliktų savo politikos vidaus auditą. Reikia M.Le Pen ir panašių judėjimų, kad ES pagaliau pamatytų save iš šalies.
Kiekvienas didesnis nepasitenkinimas turi gilesnes šaknis nei elementari politinė ambicija. Subiurokratėjusi ir, gaila, savimi patenkinta Europa tingi gilintis į ES krizės priežastis, vilkina laiką ir sau pačiai kartoja: praeis, susigulės ir sugrįš į vėžes.
Klaidingas tikėjimas. Didžioji Britanija nebegrįš. Reikėjo su ja kalbėtis anksčiau, diskutuoti, iš pareiškimų apie galimą pasitraukimą nekurti anekdotų.
Nereikėjo iš aukšto žiūrėti ir į M.Le Pen, o juo labiau dabar stengtis ją nors trumpam įgrūsti į kalėjimą. Net jeigu ji pralaimės, problema nedings, dargi paaštrės, nes vienas jos populiarumo veiksnių -- pabėgėliai, nors ir pritilęs, vėl atsinaujins.
Net ir karui pasibaigus nei Sirijoje, nei Irake gyvenimas neprasidės, tarsi nieko nebūtų įvykę. Tariamoji „Islamo valstybė“ persikels į Afganistaną. Pabėgėlių kuprines į Europą pakuojasi Šiaurės Afrika. Ir į ES, kur, be stumdymosi dėl pabėgėlių kvotų, dar planuojama „kelių greičių“ Bendrijos perspektyva.
Kadangi mokame skaityti, bandome sužinoti apie savo ateitį iš Europos Komisijos, iš Baltosios knygos. Ten ne ką aiškiau nei mūsų Vyriausybės numatomų reformų plane.
Pagaliau kyla esminis klausimas: jeigu Briuselyje dėl ES ateities visiškas sutrikimas, gal mums patiems reikia pradėti kurti savo likimą ir apmąstymų rezultatus perduoti „aukščiau stovintiems“?
Kas Lietuvoje galėtų imtis tokio uždavinio?
„Valstiečiai“ vengia bendrų europinių temų. Gal tikisi, kad minčių paketą jiems atsiųs Prezidentūra. Tačiau iš ten dėl ateities scenarijų kol kas tyla.
Socialdemokratai – suinteresuota, proeuropietiška partija, tačiau, paveikti rinkimų kolapso, jie net dėl savo ateities negali sugalvoti nieko gera.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai be perstojo reformuojasi, po kelis kartus atsijaunina, myli NATO ir ES, bet į kokį greitį ES pretenduotų, dar negali pasakyti nieko konkretaus.
Faktiškai daugiau nebėra ir kam. Vienintelė išeitis – kreiptis į akademinę visuomenę, inicijuoti valstybinius užsakymus ir per tą laiką, kol Briuselis ką nors išstenės, tikrai atsiras paskaitomas ir net suprantamas Lietuvos ateities scenarijus.
