Sąjūdis gimė Vilniuje, bet subręsti jį kaip jėgą, atkūrusią Lietuvos valstybę, paskatino ryžtingi kauniečiai. Jie sutartinai stojo už kelią be kompromisų. Vienybė greitai ištirpo, bet istorijai liko jų gyvenimo drama, pribloškianti likimo posūkiais.
Pasidomėjome, ką kauniečiai signatarai veikė pasirašę istorinį dokumentą.
* * *
Aleksandras Algirdas Abišala
(g. 1955 m. tremtyje)
1991–1992 m. – ministras be portfelio, 1992 m. liepą–gruodį ministras pirmininkas.
Atsisakęs politinės karjeros įkūrė konsultacinę firmą „Abišala ir partneriai“, kuri išsiplėtė ir sėkmingai veikia iki šiol. 2009 m. buvo paskirtas derybininku su ES dėl Ignalinos AE uždarymo atidėjimo. Derybos buvo nesėkmingos. Šiuo metu gyvena ir dirba Kaune.
Aleksandras Ambrazevičius
(g. 1953 m. tremtyje)
Buvo vienas Tautos pažangos frakcijos lyderių. Dirbo krašto apsaugos struktūrose, valstybės konsultantu ekonominės reformos klausimais, šiuo metu gyvena Vilniuje.
Audrius Butkevičius
(g. 1960 m.)
Krašto apsaugos ministras 1990–1993 m. 1992-aisiais pasirašė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl kariuomenės išvedimo ir prižiūrėjo sutarties įgyvendinimą. 1997–2000 m. kalėjo, nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti.
Šiuo metu dirba politiniu konsultantu pokomunistinės erdvės šalyse, konsultuoja Ukrainą, Gruziją gynybos klausimais. Gyvena Vilniuje.
Vladimiras Jarmolenka
(g. 1948 m.)
1999 m. lapkričio 21 d. atsistatydino iš Seimo nario pareigų ir perėjo į diplomatinę tarnybą. Dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo ambasados Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge vadovas, vėliau – ambasados Bulgarijoje ir Albanijoje ministras patarėjas. Dabar pensininkas, gyvena Vilniuje.
Antanas Karoblis
(1940–2007)
Buvo vienas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatorių. 2000–2003 m. Kauno rajono tarybos narys.
Valdemaras Katkus (g. 1958 m.). LR užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas, nuo 1992 m. – ambasadorius specialiosioms misijoms, Lietuvos delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje narys, delegacijos sugrąžinant Lietuvos aukso atsargas vadovas.
Egidijus Klumbys
(g. 1952 m.)
Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužę aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito, Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas, liko Briuselyje. Ne kartą išrinktas į Seimą. Šiuo metu gyvena Vilniuje.
Leonas Milčius
(g. 1942 m.)
Vienas Tautininkų sąjungos įkūrėjų. Gyvena Kaune.
Birutė Nedzinskienė
(1955–1994)
Viena Tautos pažangos frakcijos įkūrėjų, Tremtinių sąjungos Istorinio literatūrinio skyriaus vedėja.
Algimantas Norvilas
(g. 1953 m.)
Buvęs Kauno menininkų namų direktorius, 1993–1995 m. – prezidento Algirdo Brazausko referentas, nuo 1996 m. – Lietuvos žvejybos ir žuvies perdirbimo įmonių asociacijos prezidentas. Pensininkas, gyvena Vilniuje.
Algirdas Vaclovas Patackas
(1943–2015)
Antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, teistas už pogrindinių leidinių platinimą. Aktyviai rėmė Čečėnijos nepriklausomybės siekius. Apklaustas kaip liudytojas pakaunės savanorių maišto byloje. Rėmė teisėją Neringą Venckienę Kauno pedofilijos byloje.
Rolandas Paulauskas
(g. 1954 m.)
Aktyvus eurointegracijos kritikas. VSD ataskaitoje įvardytas kaip prorusiškos propagandos skleidėjas. Atgimimo himnu tapusios dainos „Pabudome ir kelkimės“ autorius. Gyvena Vilniuje, turi verslą Ukmergėje.
Vidmantas Povilionis
(g. 1948 m.)
Pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, teistas, kalintas. Pasibaigus kadencijai dirbo diplomatinį darbą, daugiausia Graikijoje. Dainininkės Veronikos Povilionienės vyras.
Algirdas Saudargas
(g. 1948 m.)
Užsienio reikalų ministras (1990–1992, 1996–2000 m.), vėliau – diplomatas. Dabar pensininkas, gyvena Vilniuje.
Česlovas Vytautas Stankevičius
(g. 1937 m.)
Krašto apsaugos ministras (1996–2000 m.), vėliau – diplomatas. Dabar pensininkas, gyvena Vilniuje.
Aurimas Taurantas
(g. 1956 m.)
Pasibaigus AT-AS kadencijai dirbo diplomatinį darbą, buvo Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, 2010–2015 m. – Čekijoje.
Kazimieras Uoka
(1951–2016)
Įkūrė Darbininkų sąjungą, pasižymėjo kaip nesisteminis politikas, pasisakė prieš eurointegraciją.
Povilas Varanauskas
(g. 1941 m.)
Su tėvais buvo ištremtas į Sibirą dar būdamas kūdikis. AT-AS kadencijos laikais organizavo su KGB bendradarbiavusių asmenų viešinimo kampaniją „Voratinklis“. Vėliau jų atsiprašė. Pasibaigus kadencijai dėstė darbo teisę KTU. Pensininkas, gyvena Kaune.
