– Pati prokuratūra pripažįsta, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą nepavyksta – dar nė vienas asmuo už tai nebuvo nubaustas laisvės atėmimo bausme.
Ar įstatymo normos skylėtos, ar teisėsauga bedantė? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko.
– Konkrečios bylos gali žlugti teismuose ir dėl teisėsaugos klaidų. Bet įrodyti nusikalstamą neteisėto praturtėjimo kilmę labai sudėtinga.
Aukščiausiasis teismas išaiškino, jog už neteisėtą praturtėjimą galima bausti tik įrodžius, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Jei kalbama apie buhalterinės apskaitos klastojimą, yra Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, numatantis už tai atsakomybę. Dar galima bausti už kitų dokumentų klastojimą, mokesčių slėpimą. Tos BK normos veikia.
Bausdami už neteisėtą praturtėjimą pirmiausia turime atsakyti, ko siekiame: sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą ar surinkti daugiau lėšų į biudžetą, be kita ko, ir konfiskuodami neteisėtai įgytą turtą? Jeigu svarbiausias tikslas – biudžetas, neverta rinktis baudžiamosios teisės priemonių, kurios laikomos kraštutine bausme už neteisėtą veiklą.
Neteisėto praturtėjimo bylos iš tiesų bliūkšta, o valstybė dėl to patiria vien nuostolių, negaudama jokios naudos. Mat kainuoja ir ikiteisminiai tyrimai, ir teismo procesas, o rezultatai – nuliniai.
– Ką ketinate daryti, kad teisėsaugos ratai nesisuktų tuščiai?
– Dabar laukiame Konstitucinio teismo (KT) sprendimo, ar baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą nepažeidžia Konstitucija įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos. KT nurodys taisytinas įstatymo vietas, gal patars ir koks teisinis reguliavimas geriausiai atitiktų Konstituciją. Tada atitinkamai tobulinsime šias teisės normas.
Manau, galėtume daugiau surinkti pinigų į biudžetą ne kriminalizuodami šešėlinėje rinkoje vykstančius sandorius, o versdami viešai deklaruoti ir mokėti priklausančius mokesčius.
– Sugebama priversti sumokėti mokesčius už teisėtomis pajamomis nepagrįstą turtą, bet nepavykstama nuteisti. Gal laikas atsisakyti neveiksnių baudžiamosios teisės normų?
– Iš tiesų mokesčiai surenkami sėkmingiau. Baudžiamosios teisės normos numato, sakyčiau, gana drastiškas bausmes, bet kaltė neįrodoma. Gal mūsų teisinė sistema dar nepasirengusi kvalifikuotai taikyti šiuos įstatymus.
Pastebėjau, kad dažnu atveju problemas kelia ne pats įstatymas, o jo taikymas, tad svarbiau ne keisti teisės normas, o požiūrį, kaip jų laikytis. Mes vis tobuliname įstatymus, perrašinėjame juos, galiausiai išleidžiame vos ne instrukcijas ir vis viena nieko doro neišeina.
Už finansinius nusikaltimus reikėtų pirmiausia taikyti finansines bausmes. Tai efektyviausia. Jei žmogus neteisėtai praturtėjo, jam didžiausia bausmė netekti turto. Kartu ir valstybė laimės.
Taikant laisvės atėmimo bausmę, vėliau, aišku, galima konfiskuoti ir turtą, bet tai sudėtinga, nes dažnu atveju jau nebūna ką paimti – viskas perrašyta kitiems asmenims, išparduota, suslėpta. Todėl žala nebūna atlyginama, o nuteistą asmenį dar reikia išlaikyti.
Geriau iškart išieškoti finansiniais pažeidimais valstybei padarytą žalą, o ne sodinti tokį asmenį už grotų ir tik didinti nuostolius.
– Gal persvarstysite neefektyvias teisės normas ir baudžiamąją atsakomybę siūlysite keisti finansinėmis bausmėmis?
– Žinoma, korupcinės veikos, ypač kyšininkavimas, daro didelę žalą valstybės valdymui, bet labai sunku surinkti kaltės įrodymų.
Aišku, kad baudžiamosios atsakomybės nustatymas valstybei kainuoja gerokai brangiau nei finansinės ar administracinės bylos. Jei įrodymų trūksta, teismai įtariamuosius išteisina, o visuomenė kalba, kad vėl nusikaltėliai išsisuko. Todėl reikėtų geriau įvertinti galimybes ir rinktis realų teisinės atsakomybės nustatymo kelią.
Čia labai svarbu išklausyti mokslininkų nuomonę. Gegužės pradžioje vyks Vilniaus universiteto mokslinė konferencija apie baudžiamąją justiciją. Dabartinis BK, kuris įsigaliojo prieš 15 metų, pagal bausmių dydžius kiek liberalesnis nei ankstesnis, bet tyrimai parodė, kad praktika nuėjo kitu keliu – baudžiama netgi griežčiau.
Be to, visos įstatymų leidėjų iniciatyvos per šiuos metus ėjo tik bausmių griežtinimo keliu. Reikėtų atsisakyti tokios praktikos, bet politiškai labai sunku tai padaryti, nes visuomenė vadovaujasi nuostata – vagis turi sėdėti kalėjime.
Vien dėl prastų įkalinimo sąlygų pernai Lietuvai priteista 1 mln. 311 tūkst. eurų kompensacijų. Tai dar vienas signalas, kad neturėtume taip plačiai taikyti baudžiamosios atsakomybės.
