„Praėjusią savaitę Kultūros ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu informuoti, ar vykdomi kokie nors tyrimai dėl galimų pažeidimų LNOBT ir jos vadovo veikloje. Buvo gautas oficialus atsakymas, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure yra vykdomas atnaujintas tyrimas dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų. Remdamasi šia informacija, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson oficialiai paprašė Finansų ministerijos neįtraukti LNOBT investicinio projekto scenai rekonstruoti į Valstybės investuojamų projektų sąrašą 2017 metais. Tai reiškia, kad anksčiau planuotas tęstinis finansavimas ilgamečiam LNOBT investiciniam projektui yra suspenduojamas“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime. Lrytas.lt primena, kad dar 2013-aisiais net penkerius metus trukęs tyrimas dėl lėšų panaudojimo rekonstruojant teatro sceną ir įtarimai dėl galimo lėšų iššvaistymo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subliūško dėl nerastų įkalčių.
80 tomų dokumentų, daugybė kratų ir 5 įtariamieji, tarp kurių ir G.Kėvišas – visa tai baigėsi šnipštu. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Dabar Kultūros ministerija vėl traukia jau muštą teisėsaugos kortą.
„Priimdama sprendimą rėmiausi principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galimai neskaidriai vykdomiems projektams. Šiuo konkrečiu atveju situaciją sunkina tai, kad įstaigos vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda.
Iš nacionalinių kultūros įstaigų vadovų tikiuosi, kad jie laikysis aukščiausių etikos reikalavimų. Ministerijos tyrimas parodė, kad ponas Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Dar kartą konstatuoju, kad jis yra praradęs mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras neturi tapti savo vadovo įkaitu“, – teigė kultūros ministrė. Kultūros ministerija primena, kad šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro investicinis projektas yra vykdomas nuo 2006 m. Jo bendra sąmata, siekianti 22 mln. eurų, buvo patvirtinta 2008 m. Iki 2017 m. šiam projektui buvo panaudota apie 15 mln. eurų.
Šiais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šiam projektui buvo numatyta 1,74 mln. eurų. Dėl kerštaujant G.Kėvišui sustabdyto projekto pirmiausiai kentės LNOBT žiūrovai.
Generalinė prokuratūra tyrimą atnaujino, gavusi papildomus dokumentus iš Vokietijos pagal teisinės pagalbos prašymą.
LNOBT vadovas G.Kėvišas pastaruoju metu sulaukė kritikos ir raginimų trauktis iš pareigų paaiškėjus informacijai, kad LNOBT pagal sutartis su G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje, iš viso koncertų organizatoriui sumokėta 390 tūkst. eurų.
Kokia dalis atiteko atlikėjams, neskelbiama. G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas.
VPT ir STT tokį veiksmą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos.
Apie tai, kad G.Kėvišas nebegali dirbti teatre, pirmadienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, teatro vadovą trauktis ragina kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, Seimo opozicija, dalis valdančiųjų.
Politikai dėl G.Kėvišo prašytos paramos sūnaus rengtam koncertui yra kreipęsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat inicijuotas kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašant įvertinti G.Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą.
LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Jis žadėjo paviešinti tiek savo pajamų deklaraciją, tiek teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau kol kas to nepadarė.
Atleisti negali
Ministrė antradienį apgailestavo, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Gintautas Kėvišas nereaguoja į raginimą atsistatydinti, o atleisti jį iš pareigų teisinio pagrindo nėra.
„Kaip ironiškai beskambėtų, Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas G.Kėvišas, atrodo, pažabojo Vyriausybę ir premjerą, ir kitas institucijas, nereaguoja į raginimą pats pasitraukti dėl susikompromitavusios etikos ir moralės“, – teigė L.Ruokytė-Jonsson.
„Jeigu vadovas pats nesitraukia, vadinasi, toliau tęsis mūsų dialogas, mes toliau ieškosime kitų priežasčių, kurios mums galėtų padėti atstatydinti vadovą“, – sakė ji.
Antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje dalyvavusi ministrė pranešė, kad vasarį LNOBT pradėti veiklos ir finansiniai auditai.
Tiriama teatro veikla ir finansai nuo 2002 metų. Be to, paskirtas Kultūros ministerijos atstovas į LNOBT meno tarybą, sustabdytas finansavimas teatro scenos rekonstrukcijai.
„Toliau tikimės, kad prokuratūra artimiausiu metu pateiks irgi savo išvadas, tada žinosime, ar buvo tam tikrų teisinių pažeidimų, ar ne ir tada priimsime sprendimus“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
Anot L.Ruokytės-Jonsson, atlikus tyrimą dėl LNOBT vadovo veiklos sudarant sutartis dėl koncertų buvo galima skirti vieną švelniausių tarnybinių nuobaudų – pastabą, nes teisiškai teatre viskas sutvarkyta gerai.
„Teisiškai sutvarkyta viskas puikiai, išnaudotos visos spragos mūsų įstatymuose“, – sakė kultūros ministrė.
Ji pabrėžė, kad G.Kėvišas raginamas trauktis dėl etikos, ne dėl teisinių dalykų.
„Tai daugiau etinis dalykas. Akivaizdu, kad tiek paankstintas konkursas, suorganizuotas ponui Kėvišui, tiek viešieji pirkimai, kurie buvo organizuoti perkant tam tikrus koncertus per savo sūnaus įmonę, viskas formaliai teisingai atlikta ir išnaudotos visos spragos įstatymuose. (...) Bet akivaizdu, kad tai vadovo žemas moralinis lygis ir etikos normų nepaisymas“, – kalbėjo kultūros ministrė.
