Šiandien savo nuomonę išreiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, teigianti, kad Operos ir baleto teatro užkulisiai pavirto „šešėlių teatru“. Tačiau viešoje erdvėje sklinda žymių kultūros atstovų, solistų pranešimai, kad bandymai patraukti ilgametį vadovą kvepia populizmu ir gali destabilizuoti kultūros padėtį šalyje.
„Nekeičiu savo nuomonės: tai yra visiškas susidorojimas, ko demokratinėje valstybėje neturėtų būti“, – sako iš posto verčiamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas G. Kėvišas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir G. Kėvišo pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Kėvišai, nepasitikėjimas jumis yra išreikštas aukščiausiu lygiu. Premjeras, dalis Seimo narių, kultūros ministrė pasakė, kad jūs turite trauktis, nes praradote pasitikėjimą. Šiandien dėl jūsų pasisakė ir prezidentė D. Grybauskaitė, kuri teigia, kad „jūsų veiklos užkulisiai pavirto „šešėlių teatru“, kuriame klesti įtartini sandoriai, piktnaudžiaujama pareigomis, ignoruojamos kontroliuojančių institucijų išvados.
Visa tai nesuderinama su skaidrios vadybos reikalavimais ir institucijos vadovo atsakomybe“. Ką jūs galite pasakyti po tokios išreikštos pozicijos?
– Žinoma, prezidentės nuomonė yra labai svarbi mano apsisprendimams. Aš tikrai gerbiu prezidentės nuomonę, tačiau ji, turbūt, pasidavė bendram įvairių insinuacijų srautui. Aš priešingai, kaip tik nenorėjau šešėlių.
Visa situacija su mano sūnaus kompanija buvo ne vienos dienos klausimas, tai buvo ištisas 3-4 mėnesių procesas, kur aš kreipiausi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), gavau jų išvadas, rekomendacijas. Tomis rekomendacijomis vadovavausi. Tų koncertų kitaip, kaip tik per sūnaus įmonę, neįmanoma padaryti.
– Ką jums pasakė komisija? Kad viskas tvarkoje?
– Komisija parašė išvadą, sąrašą priemonių, kurias turiu atlikti. Visus tuos veiksmus aš atlikau. Visuomenei dabar susidaręs įspūdis, kad mes susitikom su mano pavaduotoju, susitarėm, kad jis pasirašys vietoj manęs ir tuo viskas pasibaigs.
Taigi buvo visai ne taip. Visų pirma, pagal rekomendacijas Meno taryba rekomendavo ministrui paskirti mano pavaduotoją tam, kad jis pasirašytų sutartį. Aš išvis nebuvau tame dalyvavęs. Ministras tą priėmė ir paskyrė. Ministras galėjo skirti bet kurį kitą asmenį, kitos įstaigos vadovą, ministerijos departamento vadovą.
Jis paskyrė pavaduotoją. Mano reikalas buvo tas, kad po šio sprendimo aš nusišalinau – pateikiau nusišalinimą, ministras priėmė. Įtariu, kad ministras ne pats rašo įsakymus, jam turbūt padeda visas Teisės departamentas, kiti ministerijos departamentai. Tas klausimas buvo atviras, apie jį žinojo daug žmonių.
– Priminsiu, kad jūs kritikos ir raginimų trauktis sulaukėte paaiškėjus informacijai, kad Operos ir baleto teatras pagal sutartis su jūsų sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje. Ar jūs visgi galite dirbti, kai aukščiausi šalies vadovai pareiškia nepasitikėjimą jumis?
– Taip, aš tą puikiai suprantu. Ypatingai dabar, kai nuomonę išreiškė prezidentė. Šiaip jau nieko naujo neišgirdau ir toliau negirdžiu, kurioje vietoje aš esu padaręs klaidą, kur esu nusižengęs įstatymams. Visi kalba apie etiką, moralę, bet mes kiekvienas turim savo etiką.
Tarnybinę etiką reguliuoja VTEK, o ji man jokių priekaištų neturėjo. VTEK yra pareiškusi, kad įstatymų nepažeidžiau. Dabar yra didžiulis puolimas, pasitelkiant visus aukščiausius pareigūnus, kad mane būtinai atleistų. Atleisti pagrindo taip pat nėra.
– Kad teisinio pagrindo nėra, yra pasakiusi ir kultūros ministrė.
– Taip. Dabar apeliuojama į etiką, moralę, kalbama apie šešėlius. Mano kolega teisininkas yra pasakęs, kad mano atvejis suponuoja mintį, kad viešų ir privačių interesų konflikto geriau mūsų šalyje nedeklaruoti, geriau nuslėpti. Jeigu deklaruosit ir darysit švariai ir skaidriai, jūsų lauks toks pat likimas, kaip ir mano.
– Kodėl tik jūsų sūnaus įmonė galėjo surengti tuos tris solistų ir orkestrų pasirodymus? Jūs gi galėjot pasirinkti kitą įmonę?
– Ne. Čia ir yra visa esmė. Jei būčiau galėjęs, greičiausiai ir būčiau pasirinkęs. Aš nesinaudoju jokiomis įstatymo landomis, kaip kalba ministrė, čia visiška netiesa. Mes nuo 2010 metų surengėm gausybę koncertų ir nė vieno karto nebuvo daroma per mano sūnaus įmonę.
Per 50 koncertų tik šie trys todėl, kad mano sūnaus įmonė, pakankamai aktyviai dirbdama šiame regione, turi išskirtines teises jau nuo 2009 metų tiek Londono simfoniniam, tiek Karališkam orkestrui, tiek Angelos Gheorghiu. Visi tie įgaliojimai buvo pristatyti VTEK, kultūros ministrei.
Tuo labiau, visi orkestrai patvirtino, kad sūnaus įmonė išskirtinai atstovauja juos būtent šiuose regionuose – ne tik Vilniuje, bet nuo Suomijos iki Budapešto.
– Suprantu, kad jūsų sūnaus įmonė turi išskirtines teises, bet visuomenėje kyla abejonė. Valstybinės įmonės skiriami pinigai teka į tos valstybinės įstaigos vadovo sūnaus kišenę. Čia yra moralinis viso šito reikalo pagrindas.
– 2014 metais Londono simfoninio orkestro koncertą mes, teatras, surengėm tiesiogiai su Londono simfoniniu orkestru, o 2016 metais per sūnaus įmonę. Per sūnaus įmonę kaina, kurią išleidome, buvo 15 tūkst. eurų pigiau. Tai reiškia, kad finansiškai tai taip pat apsimokėjo. Jeigu keliat klausimą, kad per sūnaus įmonę, tai atsakymas toks: tų koncertų reikėjo nerengti iš viso.
– Iš viso koncertų organizatoriui sumokėta per 390 tūkst. eurų.
– Už tris koncertus, bet apie 100 tūkst. eurų yra sumokėti mokesčiai valstybei.
– Kokia dalis teko jūsų sūnaus įmonei ir kokia solistams?
– Iš 390 tūkst. atmeskit apie 100 tūkst. mokesčiams ir tada buvo apie 280 tūkst. eurų už tris koncertus. Manau, kad mano sūnaus įmonei buvo sumokėta apie 200-210 tūkst. eurų už du orkestrus ir už Angelos Gheorghiu koncertą, turbūt, sumokėta apie 60 tūkst. eurų.
– Kam kilo mintis organizuoti tuos koncertus būtent per jūsų sūnaus įmonę?
– Mes turėjom visą sąrašą koncertų, buvo pasirinkti būtent šie. Tada, kai pagalvojome, kad tuos koncertus darysime, dar bandžiau kaip nors įsitikinti, ar negalim tiesiogiai padaryti koncertų. Kai įsitikinau, padariau tuos procesus.
– Jūs galėjot, tik būtų brangiau kainavę?
– Ne. Šiuo atveju tiesiogiai negalėjom padaryti. Dabar suponuojama nuomonė, kad išvis visa teatro veikla per mano sūnaus įmonę eina. Tai visiškai netiesa. Nuo 2010 metų surengėm apie 50 koncertų, tik šie trys daryti per sūnaus įmonę. Niekada kitų koncertų per ją nebuvo daroma.
– O konsultacines paslaugas, kurias jūs teikiate sūnaus įmonei, galite paaiškinti?
– Sūnaus įmonei teikiu konsultacines paslaugas, bet išskirtai užsienyje. Lietuvoje neteikiu jokių konsultacinių paslaugų. Galiu drąsiai patvirtinti, kad už tuos tris koncertus aš asmeniškai negavau jokio atlygio.
– O apskritai atlyginimą už konsultacines paslaugas gaunate?
– Užsienyje – taip, savaime suprantama.
– Kaip suprasti – užsienyje?
– Sūnaus įmonė dirba nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos. Ji reprezentuoja pačius geriausius orkestrus daugelyje pasaulio šalių. Dabar sūnus dirba kasdieninį darbą, aš dirbu fragmentiškai, prie vieno kito projekto, gal programas padėlioju. Už tuos koncertus, kurie vyksta nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos, gaunu savo atlygį.
– Susidaro tokia situacija: jūs konsultuojate sūnų, gaunate iš jo įmonės atlyginimą, o sūnus atveža orkestrus, solistus ir dalį pinigų gauna iš valstybinės įmonės, kuriai jūs vadovaujate. Ranka ranką plauna?
– Nesakyčiau, kad būtent taip. Tų koncertų tiesiog buvo galima nerengti, nes kitaip jų surengti nebuvo galima.
– Nauda jūsų sūnaus įmonei iš tų koncertų buvo?
– Turbūt, kad buvo. Manau, kad sūnus nerengia koncertų dykai, savaime suprantama. Iš kitos pusės, buvo ir nauda teatrui. Iš sūnaus įmonės pirkdami paslaugas, mes mokėjom pigiau, nei pirkdami tiesiogiai. Sūnus, dirbdamas su tais orkestrais, suorganizuodamas žymiai daugiau koncertų – 10-20, gauna žymiai geresnes kainas.
Be to, visi koncertai buvo gastrolių dalis, tai nebuvo vienas koncertas Vilniuje. Dabar sūnaus kompanija darė koncertus Karališkajam orkestrui Katovicuose ir Liublianoje vasario mėnesį.
– Jūsų sūnus išplatino informaciją, kad kultūros ministrė yra konsultavusi jo įmonę. Gal galite paaiškinti, kokiais klausimais?
– Negalėčiau nieko atsakyti. Žinau, kad jie turėjo kontaktus. Kad ji žino įmonę, man abejonių nekyla. Berods, aš pirmo kontakto ir paprašiau, kad jie turėtų. Toliau tos istorijos nežinau.
– Kitas dalykas, dėl ko jums priekaištaujama ir dėl ko Lietuvos kriminalinės policijos biuras atnaujino tyrimą – Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų, mat buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos. Tyrimas dėl šios situacijos jau buvo pradėtas 2009 m. ir 2013 m. buvo nutrauktas. Gal galite paaiškinti?
– 2009 m. pradėta, 2013 m. nutraukta ir mums visiems buvo panaikinti visi įtarimai. Tai reiškia, kad nebuvo rasta jokios nusikalstamos veikos, klausimas buvo uždarytas. 2015 m. buvo gauta medžiaga iš Vokietijos, kurią gauti prokuratūra labai siekė ir tada buvo atnaujintas tyrimas.
Kiek suprantu, tyrimas buvo atnaujintas formaliai, kad išnagrinėtų gautus Vokietijos dokumentus. Per pusantrų metų mes turėjom tik vieną užklausimą pateikti dokumentus iš archyvo ir nė vienas nebuvom nei apklausti, nei jokiam statuse.
– O Valstybės kontrolės išvados apie tai, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 4 mln. eurų), jums buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas?
– Žinoma, kaip dabar pasirodo, tą papeikimą galėjau skųsti, turbūt būčiau apskundęs ir laimėjęs. Toliau įvykiai klostėsi taip, kad prokuratūros tyrimas paneigė kai kuriuos kontrolės teiginius ir pasakė, kad nieko ten nebuvo. O tai, kad buvo išleista daugiau, galima įvairiai traktuoti.
Mano traktavimas paprastas. Kai mes darėm šių mechanizmų pakeitimą, pasikeitė mechanizmų karta, atsirado naujos kartos mechanizmai. Tai klausimas buvo toks: ar mums įsisavinti pinigus, ar mums padaryti geriau. Mes padarėm geriau. Tuo labiau, renovacijos visada pabrangsta ir gerokai daugiau, nei tikimasi.
– Mažiau nei prieš dešimtmetį scenos rekonstrukcijai buvo skirti 22 mln. eurų, iš jų panaudota apie 15 mln. eurų. Šiais metais vėl buvo padidintas finansavimas.
– Mes prašėm žymiai daugiau, nes kai planuojam renovaciją, turim planuoti bent porai metų į priekį.
– Po atnaujinto tyrimo rekonstrukcija sustabdyta. Suprantu, kad lėšų gavote daugiau. Ar jų tikrai tiek reikėjo? Kam reikėjo didinti finansavimą?
– Mums reikėjo dar daugiau. Mes 4 mėnesius užblokavom savo darbe, kad per 4 mėnesius galėtume daugiau darbų atlikti. Dėl to prašėme didesnio finansavimo. Kadangi finansavimo negavome, atliksim tiek, kiek reikia.
Dabar, kai sustabdytas finansavimas, ministrė savo ambicijas iškėlė aukščiau bet ko – kultūros, teatro reikmių. Tai nėra nei mano, nei jos asmeninis teatras, tai valstybės teatras. Be abejonės ministrė, bent jau į teatro istoriją, įeis kaip griovėja, o ne kūrėja.
– Ar jūs pats turite teatro darbuotojų pasitikėjimą?
– Žinoma, kad turiu didžiulį pasitikėjimą. Jei pradėsime žiūrėti į 700, kai buvo pasakyta, kad iš 700 tik 100 pasirašė, tai juokinga. Savaime suprantama, kad aš asmeniškai dirbu su dar mažiau žmonių. Yra departamentai, skyriai, siuvyklos, dirbtuvės, chorai, orkestrai.
Turiu visišką pasitikėjimą, šimtaprocentinį ir neginčijamą tų žmonių, kurie lemia teatro veiklą – choro, orkestro, solistų. Tai jie išreiškė ne viename savo laiške.
– Ar tiesa, kad jūs prašėt parašus rinkti, kad jūsų neatstatydintų?
– Ne. Tuo metu buvau komandiruotėje Helsinkyje ir Taline. Apskritai nuo kovo 7 dienos aš nebuvau Vilniuje.
– Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį tyrimą jūsų atžvilgiu. Ką jūs pats ketinate daryti?
– Po šiandienos įvykių būtų labai keista man eiti prieš visą valstybės mašiną. Savaime suprantama, kad mestos didelės pajėgos – Mokesčių inspekcija, VTEK, turbūt mesta bus dar kažkas. Aš suprantu realybę ir tai, kas vyksta. Nekeičiu savo nuomonės: tai yra visiškas susidorojimas, ko demokratinėje valstybėje neturėtų būti.
– Kas su jumis nori susidoroti?
– Sistema, matosi.
– Jei jūs pasakojate, kad viską darote teisingai, skaidriai, kodėl reikalaujama, kad jūs atsistatydintumėte?
– Yra suinteresuoti žmonės, tuo net neabejoju. Matyt, jie kažkada apsišvies.
– Kuo suinteresuoti? Jūsų postu?
– Gal postu, gal pavydas, gal per daug mano sėkmės buvo. Nežinau, kaip žmonės elgiasi. Man yra keista, aš pats nesuvokiu, kodėl yra toks poelgis, kodėl yra toks brutalus žmonių noras išversti sėkmingai dirbantį teatrą, jį paneigt, kai turiu didžiulį pasitikėjimą ir užsienio artistų.
Laiškai juk ėjo, žinoma, į tai niekas nekreipia dėmesio. Nekreipia nei į teatro kokybę, nei pastatymus, nei bendradarbiavimą su žymiausiais pasaulio teatrais. Visi traukia tik etiką ir moralę.
– Jūsų sukauptas kapitalas, dirbant šiose pareigose, irgi kai kam kelia abejonių.
– Mano gyvenimo būdas yra paprastas. Nesu nei išlaidus, nei prabangiai gyvenu. Nuo 1992 m. dirbau Monake, pradėjau savo konsultacines paslaugas jau tada. Nuo 2002 m. išvis Monake vienus metus gyvenau, po to tęsiau savo verslą, po to sūnaus.
Toje papildomoje veikloje sukuosi daugiau nei 20 metų. Savaime suprantama, kad aš uždirbu pinigų, to visai neneigiu. Yra mano deklaracijos. Šioje situacijoje pajungta didžiulė mašina mane sudoroti, atstatydinti.
Iš kitos pusės, pilietinė mano pareiga, atsakomybė prieš teatrą, tuos žmones, kurie mane rėmė, procesus, kurie yra numatyti teatre, lyg tai man kaip žmogui, piliečiui sakytų visgi nepasiduoti tai sistemai. Dėl to mano sprendimo nėra. Turėčiau pagalvoti šalta galva, per savaitgalį ir tada kažkoks sprendimas bus.
– Kur labiau linkstate?
– Šiandien niekur nelinkstu.
