Apklausos duomenimis, žiniasklaida dabar nepasitiki 27 proc. gyventojų, nors teigiamai ją vertina maždaug tiek pat apklausos dalyvių, kiek ir prieš mėnesį – 38 proc., o sausį – 39,5 proc.
Gruodį nepasitikinčių žiniasklaida buvo 19 proc., sausį – 23 procentai. „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys sako, kad vasario mėnesio nepasitikėjimo žiniasklaida rodiklis rekordiškai didelis, bet irgi išsako poziciją, kad visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida išaugo dėl valdančiųjų kritikos. Pasak jo, teigiamas žiniasklaidos vertinimas – 38-39 proc. „nėra mažas“.
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narys Povilas Urbšys sakė, kad žmonių pasitikėjimas žiniasklaida yra svarbesnis, nei pasitikėjimas politikais.
„Man atrodo iš tikro, tiek aktualu pasitikėjimas ar nepasitikėjimas politikais, tiek turi būti aktualu kiek pasitiki ar nepasitiki žiniasklaida, nes bet kokiu atveju demokratinėje visuomenėje žiniasklaida yra ta ketvirtoji valdžia ir nuo to, kokia ta valdžia yra patikima, man atrodo irgi priklauso mūsų tos demokratijos lygmuo“, – sakė P.Urbšys.
Susirūpinimą pavadino veidmainišku
Naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė politikų susirūpinimą gyventojų pasitikėjimu žiniasklaida pavadino veidmainišku ir akivaizdu, kodėl „valstiečiai“ kelia šitą klausimą, „Kai buvo balsavimas dėl Civilinio kodekso pataisų, kuriose ėjo kalba apie politikų kritiką, mes žinome, kaip nubalsavo Seimas, tai yra sau palankiai. Jei neklystu, 101 narys pasisakė už tas pataisas. Tiesa, dalis vėliau pasakė, kad nežinojo už ką balsavo.
Kokia pradžia buvo kadencijos. Štai jums susirūpinimas laisvu žodžiu, kai vienas iš pirmųjų dalykų ką Seimas padaro, tai yra nubalsuoja už tokias Civilinio kodekso pataisas, kurios iš tiesų prilygina politikus paprastiems asmenims, kas reiškia, kad jų kritikuoti taip, kaip anksčiau, jau nebebus galima. Gerai, kad prezidentė vetavo šį įstatymą“, – kalbėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, žiniasklaidos reitingų kritimas pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir vakarų šalims, o tai lemti galėjo daugiau nei vienas faktorius. „Delfi“ redaktorės teigimu, tai gali būti susiję tiek su melagingų naujienų, plintančių socialiniuose tinkluose, pasirodymu, tiek su naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanija, tiek su Rusijos įtaka ir jų „alternatyvių“ tikrovių kūrimu.
Jei būtų pasakyta tiesa, skandalas nebūtų kilęs
Pasak laidoje dalyvavusių portalų redaktorių, vienas iš veiksnių, dėl kurių krito pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida – Gretos Kildišienės skandalas. Jie teigė, kad dėl šios istorijos aprašymo pasipiktino nemažai „valstiečius“ palaikančių rinkėjų.
„Manau, kad reikia kelti klausimą, kodėl žiniasklaida apie tai rašo. Jeigu mes kalbame apie G.Kildišienės skandalą ir tai, kas po to išsirutuliojo, tai iš principo blogai (politikams – Red.) dėl to, kad žiniasklaida apie tai rašo, analizuoja, stebi pačius politikus, kurių, ko gero, veiksmai, poelgiai gerokai skiriasi nuo to, ką jie kalba ir ką jie viešai deklaruoja.
Iš tikro, galbūt šiek tiek ir ciniškai nuskambėtų, jei pasakyčiau, kad tikslas pateisina priemones, bet kitą vertus, kad ir tame minėtame skandale, jei viskas būtų išdėstyta nuo A iki Ž, visos kortos būtų atverstos, viskas būtų normaliai ir konkrečiai paaiškinta, manau, kad nebūtų reikėję jokių detektyvų ir atskleistų istorijų, kurias atskleidėme“, – kalbėjo T.Mikalajūnas.
Jis teigė, kad žiniasklaidai rašant apie politikus, svarbu nepamiršti, kad tai yra vieši žmonės, kurių poelgiai, mąstymas ir žodžiais, gali turėti tiesioginės įtakos visų Lietuvos žmonių gyvenimui.
„Mano galva, šitoje situacijoje, kad ir kaip ten bebūtų, kad ir kiek nepatenkintų būtų, ypač politikų, žiniasklaida turi apie tai rašyti, turi apie tai kalbėti, turi būti, kad ir kaip banaliai skambėtų, sarginis šuo.
Manau, kad šioje situacijoje reikia išsiaiškinti ir parodyti, kas yra iš tikro. Bet kuris politikas turi būti sąžiningas ir sakyti, kaip yra, net jei ta tiesa ir nėra patogi. Jeigu mes atsainiai reaguosime į tam tikrus politikų skandalingus poelgius, politiniame elite atsiras daug drąsos ir laisvės, o tai nėra visiškai gerai“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo naujienų portalo lrytas.lt redaktorius T.Mikalajūnas.
