Lietuvos ir pasaulio tendencijos byloja: šiuolaikiniame technikos universitete turi būti stiprūs ir technologiniai, ir socialiniai mokslai. Išsilavinimo įvairiapusiškumas, skirtingų mokslų sinergija, t.y. tarpdiscipliniškumas, svarbus sėkmingai karjerai.
Paiso pasaulinių tendencijų
Kalbant apie tarpdiscipliniškumo svarbą dažnai pateikiamas Suomijos Aalto universiteto, kuris sukurtas sujungus ekonomikos, technologijos bei meno ir dizaino aukštąsias mokyklas, pavyzdys.
„Remiamės kitų šalių technikos universitetų patirtimi, todėl universitete ruošdami aukšto lygio šiuolaikinius specialistus prie technologinių profesinių dalykų pridedame ir verslumo įgūdžių, ekonomikos, vadybos, komandinio darbo pagrindus. Socialiniai mokslai VGTU taip pat remiasi technologijomis. Ši savybė yra unikalus VGTU išskirtinumas“, – sakė VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.
Vadybininkas ir inžinierius
Išsilavinimo įvairiapusiškumo svarbą sėkmingai darbinei karjerai išskyrė ir Lietuvoje ne kartą viešėjęs pasaulinio tyrimų tinklo GLORAD profesorius Maxas von Zedtwitzas.
Kinijoje per dešimt metų gyvenantis šveicaras, kalbėdamas apie lyderystę, tvirtino, kad, pavyzdžiui, technologijų organizacijos vadovas privalo ne tiktai turėti vadybos, ekonomikos žinių, bet ir gerai išmanyti inžinerijos mokslus. Todėl apie vadovavimą technologinei įmonei svajojančiam studentui rinktis verslo administravimo bakalauro ir magistro studijas, neįgyjant jokios technologinės specialybės, neteisingas kelias.
„Jeigu būtų mano valia, į verslo vadybos studijas nepriimčiau žmonių, neturinčių inžinieriaus bakalauro laipsnio“, – teigė M.von Zedtwitzas.
Neseniai atliktas Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje tyrimas irgi parodė tą pačią tendenciją: tie darbuotojai, kurie gerai išmano, pavyzdžiui, matematiką ir sykiu turi gerus socialinius įgūdžius (lyderio bruožus, bendravimo, vadovavimo komandai, komunikacijos tarptautinėse komandose gebėjimų), yra paklausesni ir uždirba daugiau negu gryni matematikai.
Aukščiausi laimėjimai šalyje
VGTU pasirinkta studijų ir mokslo kryptis duoda savo vaisių. Kovo 8 d. paaiškėjo tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2017“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis, rezultatai. Šiemet juose reitinguoti tik trys Lietuvos universitetai.
Lietuvos universitetai šiemet įvertinti 6-iose kryptyse, VGTU – vienintelis Lietuvos universitetas, reitinguotas net 4 iš jų. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet pasauliniame reitinge VGTU statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil & Structural) kryptyse užima 101–150 vietą.
VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas, pasiekęs tokį aukštą statybos inžinerijos mokslų reitingą. „Tokiose srityse kaip statybos inžinerija ir statinių konstrukcijos bei architektūra ir urbanistika VGTU jau seniai turi užsitikrinęs gerą vardą, tačiau šių metų reitingų rezultatai žymi VGTU proveržį ir socialiniuose moksluose.
„Atsižvelgiame į pasaulines tendencijas, pagal kurias šiuolaikiniame techniškajame universitete turi būti stiprūs ne tik technologijų, bet ir socialiniai mokslai. Šis mūsų universiteto derinys reitinguose įvertintas tarptautiniu mastu“, – džiaugėsi VGTU rektorius A.Daniūnas.
Duomenys – objektyvūs
Šiais metais reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017“ iš viso vertinti 4438 universitetai, tačiau reitinguota buvo tik 1117 aukštojo mokslo institucijų. Jos buvo vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų, reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimą.
„QS World University Rankings by Subject“ reitingas neatsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes.
Daro sėkmingą karjerą
VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir rengia kvalifikuotus, kūrybiškus ir socialiai aktyvius specialistus.
Absolventų istorijos liudija, kad universitete įgyjamos žinios, kompetencijos ir patirtis padeda sėkmingai įsitvirtinti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.
Vienas jų – 32 metų Lukas Macijauskas, VGTU baigęs verslo vadybos studijas ir ekonomikos doktorantūrą. Jis – „Synergy Finance“ investicijų valdymo įmonės vienas kūrėjų ir investicijų strategas, atsakingas už bendrovės veikloje ir konsultuojant klientus naudojamų investavimo strategijų kūrimą, modeliavimą ir palaikymą. Be „Synergy Finance“ veiklos, L.Macijauskas taip pat yra Investuotojų asociacijos narys.
Jam įvairiomis investavimo temomis tenka skaityti pranešimus NASDAQ OMX, Investuotojų asociacijos, žurnalo „Investuok“, „Vilnius Invest“ bei kitų institucijų organizuojamuose renginiuose.
VGTU jo parengta daktaro disertacija „Finansų rinkų dalyvių iracionalumu paremta taktinė turto alokacija“ 2016 m. pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, apdovanojimą jam įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vertybė – kritinis mąstymas
Kodėl verslo vadybos studijas L.Macijauskas pasirinko VGTU, o ne kitame universitete, turinčiame galbūt senesnes šios srities specialistų rengimo tradicijas?
„Mano sritis – investicijų valdymas. Kai stojau į magistrantūrą, vienintelis VGTU turėjo magistro laipsnio studijas, kurios vadinosi investicijų valdymu.
Man svarbu buvo ir tai, kad VGTU yra būtent inžinerinis universitetas, ši filosofija perduodama ir į socialinius mokslus. O investavimas, kaip rodo praktika ir tyrimai, nėra intuicija, nėra menas, tai tam tikra inžinerinė kryptis – finansų inžinerija.
Žmonės, kurie turi tik vienpusį humanitarinį požiūrį, dažnai labai pažeidžiami informacijos manipuliavimo ir kartais gali pritrūkti kritinio mąstymo.
Inžinerinis mąstymas turi būti paremtas logika, tyrimais. Raketos į Mėnulį nepakils vien dėl to, kad inžinierius turės labai gerą intuiciją. Reikia metodikų, tyrimų, technologijos – specialistas turi turėti pagrindą.
Tai didelė pridėtinė vertė modernioje visuomenėje, kurioje informacijos srautai labai dideli“, – aiškino jaunasis mokslininkas, savo stiprybe laikantis per studijas VGTU išsiugdytą inžinerinį ir kritinį mąstymą, pritaikytą finansų valdymui.
Reikės universalių specialistų
L.Macijauskui pravertė ir moksliniai tyrimai, kurie VGTU diegiami nuo pirmųjų kursų. Šiame universitete akcentuojama, kad žinias būtina sisteminti, analizuoti, vertinti ir daryti išvadas pagal mokslinių tyrimų išvadas, o ne pagal kokio nors interneto portalo autoriaus komentarą.
Paklaustas, kokių specialistų reikia dabartinei darbo rinkai – ar siauros specializacijos, įsigilinusių tik į vieną sritį, ar universalesnių, L.Macijauskas nedvejojo: „Žiūrint į ateitį, didesnį potencialą turės tie specialistai, kurie bus įvairiapusiški.“
Anot jo, robotizacija, automatizavimas atkratys daug specialybių, bet vis tiek liks tokių, kurių atstovai robotizaciją, automatizavimą turės išversti į žmonių kalbą, verslo kalbą ir praktinį pritaikymą.
„Tarkime, vadybininkai, kurie supranta, kaip veikia lazeris, kaip jį galima padaryti efektyvesnį, susieti su verslu, turėtų būti labai paklausūs. Vien lazerio specialisto gal ir nebereikės, nes pats kompiuteris daug ką atliks.
Turbūt reikės tarpdisciplininių specialistų, inžinierių, išmanančių rinkodarą. VGTU ir bando plėsti tarpdiscipliniškumą. Suliejant inžinerinius ir socialinius mokslus, ugdomi nauji specialistai: inžineriai rinkodarininkai, vadybininkai technologai ir pan. Manau, kad ateitis priklauso tarpdisciplininiams specialistams“, – samprotavimais dalijosi VGTU auklėtinis.
Praverčia socialiniai įgūdžiai
Keturiasdešimtmetis VGTU auklėtinis Andrius Šemeškevičius – didžiausios mūsų šalyje telekomunikacijų paslaugų teikėjos bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovas.
Jis į bendrovę atsinešė ilgametę IT valdymo patirtį iš skirtingų tarptautinio verslo sričių.
Technologijų plėtra, informacinių sistemų ir infrastruktūros valdymas, technologinis paslaugų užtikrinimas – tokie technologijos vadovo darbo iššūkiai. Priklausydamas vadovų komandai A.Šemeškevičius su kitais jos nariais dirba strateginiu lygiu.
A.Šemeškevičius VGTU studijavo inžinerinę informatiką. Kartu gavo ir vadybos pagrindų, kurie dabar labai praverčia. „Turime didelę komandą, tenka daug bendradarbiauti ir bendrauti. Nors esu technologijų vadovas, iš esmės dirbu su žmonėmis – turbūt 90 procentų laiko praleidžiu susitikimuose.
Vadovaujant kolektyvui neužtenka vienos srities įgūdžių. Aišku, technologijų vadovui reikia turėti bendrą supratimą apie technologijas. Kai kas sako, kad nelabai reikia, bet aš manau, jog vadovaujamos srities išsamesnis supratimas nei iš bendro išsilavinimo tikrai nekenkia. O toliau – užsispyrimas, tikslo siekimas ir bendravimas su žmonėmis.
Mokėti suprasti, bendrauti, akcentuoti, nesikišti ten, kur nereikia, padėti ten, kur reikia, spręsti konfliktines situacijas. Jos – kasdienis vadovo palydovas: susikerta prioritetai ir čia vadovas turi įsikišti, pasirinkti vieną ar kitą sprendimą. Bet mūsų įmonei gana gerai sekasi, tad, manau, susitvarkome puikiai“, – socialinių įgūdžių svarbą technologijų vadovui pabrėžė A.Šemeškevičius.
Pagrindas – universitete
A.Šemeškevičius turi kuo pasidalyti su jaunąja karta, galvojančia apie studijas.
„Turėjau puikių dėstytojų, kurie privertė pasigilinti net į tokius dalykus, kurie man atrodė nereikalingi, tačiau tai nebuvo šaukštas deguto medaus statinėje. Per universitetines studijas gauni tam tikrą pagrindą.
Kartais girdžiu iš jaunimo, kad universitete nieko gero negausi. Universitetas išties nėra ta įstaiga, kuri žinias ir informaciją sukrėstų į galvą, – visada žmogus pats turi įdėti pastangų.
Bet jei susiburia bendraminčiai ir dar yra dėstytojų, kurie padeda rasti visą medžiagą, konsultuoja, iškart lengviau tobulėti. Tik reikia pasirinkti kryptį, investuoti laiką, turėti tikslą kasdien padaryti ką nors geriau ir šis derinys duos tiek karjeros, tiek profesinio tobulėjimo postūmį“, – sėkmės formule dalijosi VGTU absolventas A.Šemeškevičius.
