Akademinėje aplinkoje gerai žinomas istorikas ir politologas 44 metų Šarūnas Liekis gimė, užaugo ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje. Jis studijavo Oksfordo (Jungtinė Karalystė) ir Brandeiso (JAV) universitetuose, dirbo net Jeruzalės hebrajų universitete. Jau 6 metus vilnietis mokslininkas daugiau laiko praleidžia ne gimtojoje sostinėje, o Kaune, nes pakviestas dirbti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU).
Vilnietis teigė nepajutęs jokio kultūrinio šoko, kai pateko į mažesnį ir ramesnį miestą. Negana to, Š.Liekis „Laikinajai sostinei“ pasakė mintį, kad, jo požiūriu, Kaunas yra labiau tikras miestas nei Vilnius.
– Ar pastebite pokyčių Kaune per pastaruosius 6 metus, kai dirbate VDU? Ilgą laiką Kaunas buvo pravardžiuojamas duobių sostine. Ar esate patyręs nepatogumų dėl duobėtų gatvių, gal kada nors padangą nuleido, sugadino automobilį?
– Ne, automobilio sugadinti neteko, nors Jonavos gatve buvo sunku važiuoti. Automobilio serviso paslaugų buvo prireikę, bet ne dėl duobėtų Kauno gatvių. Ir remontavau būtent Kaune, nes automobilių serviso darbai čia atliekami gerokai pigiau ir kokybiškiau.
Kai atvykau į Kauną, Laisvės alėja iš tiesų atrodė pavargusi. Dabar klojama nauja danga, namų fasadai dažomi. Po remonto turėtų atsiverti visai kitoks vaizdas nei tas, kurį pamačiau pradėjęs dirbti šiame mieste.
Kaunas dabar atrodo tvarkingiau ir jaukiau nei sostinė. Vilnius dabar atrodo pavargęs ir liūdnokas. Ypač akį rėžia grafičiai ant sostinės pastatų. Nors vilniečiai pagrįstai didžiuojasi senamiesčiu, kai kurios gatvės atrodo taip, tarsi kokia nors Afrikos valstybė būtų įsigijusi brangų, gražų daiktą ir numetusi rūdyti džiunglėse.
– Kaunas gražėja, tvarkosi, bet emigracija – tiek į užsienį, tiek vietinė – į Vilnių, nemažėja. Ar tai reiškia, jog neužtenka lygių gatvių ir tvarkingos aplinkos, kad žmonės norėtų likti gyventi gimtajame mieste?
– Kol Kaunas nepritrauks stambių investicijų ir nebus sukurta daug naujų darbo vietų, vien duobes užlygindami žmonių nesulaikysime. Tai ne tik Kauno, bet ir visų šalies regionų problema. Pagrindinės užsienio investicijos vis tiek plaukia į Vilnių.
Regionuose klaidingai manoma, kad smulkios, „kioskinės“, investicijos sukurs stiprią ekonomiką, žmonės neemigruos. Iš tiesų Lietuva pagal žalių investicijų duomenis du kartus atsilieka nuo Latvijos ir net šešis kartus nuo Estijos.
Pritraukdamas investicijas Kaunas galėtų labiau pasinaudoti geografine padėtimi, logistikos galimybėmis. Bet pagrindinės investicijos turi būti skiriamos žmogui, o tai reiškia – švietimui, mokslui.
– Siūloma stambinti universitetus, palikti tik vieną Lietuvoje, geriausiu atveju du. Ar įsivaizduojate Kauną be universiteto, ar, tarkime, tik vieno užtektų?
– Sovietiniais laikais taip ir buvo, tik vienas – Vilniaus universitetas. Esmė yra ne skaičius, o kokybė, viskas priklauso nuo aukštojo mokslo politikos. Normalios aukštojo mokslo strategijos nėra, nes jam neskiriama reikiamo dėmesio ir lėšų. Galima kelis mažus barakus sujungti į vieną didelį, bet kas iš to?
Čia ir vėl esmė – investicijos į žmogų, kurių Lietuvoje neskiriama pakankamai.
O sujungti, tarkime, Vytauto Didžiojo universitetą ir Kauno technologijos universitetą (KTU) būtu panašiai kaip į vieną valstybinį darinį sujungti Olandiją ir Saudo Arabiją.
VDU ir KTU aukštojo lavinimo strategijos, švietimo kultūra skirtingos, kitokia paskirtis.
– Kažkas yra pasakęs, kad „Kaunas ir Vilnius nesimaišo kaip aliejus ir vanduo“, bet gal tie skirtumai perdedami – abu juk yra didmiesčiai, skiriasi gal dydis ir tautinė sudėtis? Ar yra kokių nors būdingų vidaus skirtumų, mentaliteto ypatybių?
– Skirtumai neretai perdedami, bet jų yra, ir esminių. Gal nuskambės kaip akibrokštas, bet Kaunas yra labiau miestas nei Vilnius klasikine prasme. Taip, Vilnius yra margesnis etnokultūriniu požiūriu, bet tai nereiškia, kad dėl to jis „labiau miestas“. Apie 40 proc. vilniečių dirba valdiškame sektoriuje, todėl juos sieja tik valdiškos hierarchijos vertikalė, nesusiformuoja horizontalieji, miesto bendruomenės, ryšiai.
Pastebėjau, kad pastaruoju metu labiau kompleksuoja vilniečiai. Būtent tuščiai pūsdamiesi, kad gyvena kažkuo išskirtinėje sostinėje. O kuo ji išskirtinė? Kad gatvėse daugiau narkomanų ir elgetų nei kituose miestuose? Didesnis miestas, daugiau ir netvarkos.
Vilniečiai neranda savyje bendruomeninės tapatybės, pastovumo pagrindo. Blaškosi, šokinėja šen bei ten, o šį blaškymąsi vaizduoja kaip judrumą, iniciatyvumą. Taip yra todėl, kad lietuviai vilniečiai dar neišugdė bendruomenę vienijančių tradicijų. Kas yra šiuolaikinis vilnietis? Taigi kaimiečio ir kauniečio mišinys.
Bet kaunietis labai aiškiai žino, kas jis yra. Arba treningais vilkintis „kietas bachūras“, arba kūrybingas inteligentas, arba tvarkingas vidurinės klasės miestietis.
Tiesa, Kaunas istoriškai ir pagal kultūrinį mentalitetą irgi yra gana lenkiškas miestas, nesvarbu, kad kalbama lietuviškai.
