„Pirmieji kadencijos metai buvo sunkūs dėl miesto finansinės padėties. Antrieji jau buvo šiek tiek lengvesni. Ir tik šiemet, persivertus į antrąją mano kadencijos pusę, turėtų būti lengviau. Pagaliau atsirado šiek tiek lėšų ir kitoms sritims, kurioms savivaldybė seniai neturėjo. Po ilgos pertraukos jau ir pedagogai galės gauti premijas“, – interviu „Sostinei“ sakė 43 metų liberalas, keturioliktasis Vilniaus meras R.Šimašius.
– Tik atėjęs į valdžią kritiškai įvertinote ir sustabdėte ne vieną ankstesnės valdžios rengtą konkursą. Kodėl? Kokių pažeidimų nustatyta? – pasiteiravo „Sostinė“ R.Šimašiaus.
– Perkračiau galvoje, ar per porą metų buvo sustabdytas koks nors konkursas ar projektas. Neradau nė vieno. Ar jų įgyvendinimas ilgiau užtrunka? Tai dar klausimas.
Taip, dalis vilniečių atkreipė dėmesį į gatvių apšvietimo konkursą, bet jis buvo žlugęs dar iki man tampant meru.
Tiesiog gegužės 1-oji buvo oficiali data, kai rangovas neįvykdė įsipareigojimų. O aš sostinės vadovo pareigas pradėjau eiti balandžio 23-iąją.
Tiesa, daugiafunkcio komplekso Šeškinėje konkurse buvo išnaudotas maksimalus paraiškų pateikimo terminas.
Turėjau vilties, kad gal užteks keturių mėnesių, bet prireikė šešių. Tačiau tai irgi dėsninga, nes projektas labai sudėtingas.
Kiti konkursai, sakyčiau, vyksta netgi greičiau. Tęstinumas yra dėsningas.
– Jūsų rinkimų programoje yra sakinys: „Mano tikslas – skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimą vilniečiams.“ Ką šioje srityje pavyko nuveikti?
– Tyrimai rodo, kad, lyginant su kitomis sostinėmis, Vilniaus gyventojai yra vieni didžiausių optimistų ir geriausiai vertina karjeros galimybes.
Kas yra gerai apmokamos darbo vietos? Tai – daugiau kaip tūkstančio eurų atlyginimas. Per 2016 metus tokių darbo vietų Vilniuje padaugėjo ir jų skaičiaus augimas pagreitėjo. Atsirado per 11 tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų.
Per praėjusius metus į Vilnių pavyko privilioti 22 tarptautines kompanijas. Tai – 1,5 tūkstančio darbo vietų. Aišku, ir vietos verslininkai daug nuveikė.
– Prieš dvejus metus apie 90 procentų paskolų savivaldybė imdavo senoms skoloms grąžinti. Kaip yra dabar?
– Maždaug dar pusmetį mano kadencijos pradžioje teko tęsti tai, kas buvo įprasta prieš trejus metus. Savivaldybė įsiskolindavo savo įmonėms, o paskui parduodavo skolas su 5 procentų marža. Tai darė „Vilniaus viešasis transportas“, „Vilniaus vandenys“, kitos įmonės.
Tokia atmosfera nebuvo labai sveika, nors tie 90 procentų buvo daugiau simbolinis skaičius, nes savivaldybė skoloms refinansuoti dažniausiai skolindavosi trumpam laikotarpiui.
Praėjusiais metais Vilniaus skola sumažėjo 70 milijonų eurų. Tai – didžiulė suma. Ir jau matyti rezultatas – palūkanų mokame milijonu eurų mažiau nei prieš dvejus metus. Už tiek pinigų galima tikrai nemažai nuveikti.
– Per jūsų kadenciją jau pakeisti visų savivaldybei priklausančių įmonių direktoriai. Pateikiate gatvių priežiūros bendrovės „Grinda“ sėkmės istoriją. O kaip sekasi kitoms?
– Taip, pakeisti visi vadovai, tačiau kai kurioms įmonėms dar turiu priekaištų.
Prieš dvejus metus iš „Vilniaus vandenų“ sklido kalbos, kad neišvengiamai teks didinti šalto vandens kainas. Dabar „Vilniaus vandenys“ pateikia žinią, kad vandens kainą sumažins 10 procentų. Ir įmonės veikla jau yra pelninga.
Visa tai – dėl efektyvesnio viešųjų pirkimų valdymo, geresnio darbų organizavimo.
„Grindoje“ bene didžiausi pokyčiai. Galbūt dėl to, kad ten buvo prasčiausia padėtis.
Paminėsiu paprastą pavyzdį – šią žiemą snigo penkis kartus daugiau nei praėjusią, „Grindos“ automobiliai nuvažiavo keturiskart daugiau kilometrų nei praėjusią žiemą, bet degalų sunaudojo tik keliolika procentų daugiau. Tad kyla klausimas: kodėl?
Pernai „Grinda“ atliko ir daugiau darbų, o medžiagų sunaudojo 15 procentų mažiau. Tai iliustracija, kiek buvo apleista ta įmonė.
„Vilniaus viešasis transportas“ taip pat iš nuostolingos įmonės pavirto pelninga. Tiesa, dar reikėtų atnaujinti transporto parką, pagerinti jo kokybę ir švarą.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras ilgą laiką buvo politinių kovų tarp „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ įrankis. O dabar matome, kad ši įmonė įgavo ir kitų savivaldybių pasitikėjimą. Rezultatai taip pat geri.
– Žadėjote užsiimti sostinės transporto sistema, paskelbti konkursus verslui keleivių vežimo srityje. Viena konkurso dalis finišą pasiekė tik prieš kelias dienas, per porą metų nebuvo ir miesto transporto sistemos pertvarkų. Kodėl?
– Iš tų penkių svarbiausių dalykų, kuriuos minėjau rinkimų programoje, miesto transportas – sritis, kurioje pokyčių mažiausiai matyti. Bet pokyčių metas ateina.
Paskelbti du konkursai dėl maršrutų ir 150 naujų autobusų. Svarstydami šį klausimą ne kartą įstrigome dėl detalių, kurių net neturėtume svarstyti.
Jei to nebūtų atsitikę, jau praėjusių metų lapkritį būtume galėję priimti sprendimus. Bet 150 naujų autobusų tikrai bus nupirkta. Po metų visas autobusų parkas bus atnaujintas, o troleibusų parkas – iš dalies.
– Savivaldybė iš „Vilniaus energijos“ perima šilumos ūkį. Kol kas naujieji šeimininkai labai aptakiai kalba, kad šildymo kainos kitą sezoną bus sąžiningos. Gal galite pasakyti ką nors daugiau?
– Prieš dvejus metus sakiau, kad šildymo kainos bus 20 procentų mažesnės nei anksčiau. O iš tiesų dabar šilumos kaina mažesnė daugiau nei trečdaliu.
Anksčiau šildymo kainos buvo nesąžiningos, nes į jas įskaičiuota nerealių sąnaudų, bet kainos sumažėjo ne vien dėl to. Jas sumažino ir kritusios naftos kainos. Tai veiksnys, kuriam Lietuva nelabai gali daryti įtakos.
Ankstesniu laikotarpiu sąnaudos buvo išpūstos, ir vilniečiams taikomos kompensacijos.
Tai bus daroma tol, kol Vilniuje egzistuos neteisėtai pajamas gavęs subjektas.
Kai „Veolia“ paliks Vilnių, teks galvoti, kaip vilniečiams toliau mokėti kompensacijas. Mes manome, kad įmonė prieš išeidama turi iki galo atsiskaityti, bet skyrybų procesas nėra lengvas.
– Gatvių ir kiemų būklė jums atėjus į valdžią buvo tokia prasta, kad prioritetu tapo kiekybė, o ne kokybė – kuo greičiau užlopyti kuo daugiau duobių.
– Daug kiemų Vilniuje buvo nudrengtų, tad pernai jų pavyko sutvarkyti apie 450. Panašiai tiek atnaujinsime ir šiemet, tad bus sutvarkyti beveik visi kiemai.
Dėl šaligatvių padėtis kitokia. Bene dešimtmetį Vilniuje šaligatviai nebuvo tiesiami. Trinkelės buvo klojamos tik tada, jeigu buvo tiesiama nauja gatvė arba įgyvendinamas privatus projektas ir verslininkai įpareigojami sutvarkyti aplinką.
Praėjusiais metais nutiesėme ir suremontavome keliolika kilometrų šaligatvių, šiemet didinsime apimtį.
Naujesniuose rajonuose buvo daugybė vietų, kur žmonės vietoj šaligatvių pramynė takus.
Išanalizavę padėtį dar labiau nustebome – buvo 109 transporto stotelės, kuriose apskritai nebuvo jokio perono.
Beveik visas stoteles pernai pavyko sutvarkyti, šiems metams liko vos keliolika.
– Iš jūsų pirmtakų dažnai teko girdėti raginimų gyventojams patiems susitvarkyti daugiabučio kiemą ar nušluoti šaligatvį. Kodėl jūs neskatinate vilniečių būti miesto šeimininkais?
– Manau, kad turi būti labai aiški riba, kur žmogus privalo tvarkytis pats, kur turi tai daryti su kaimynais ir kur šį darbą atlieka savivaldybė.
Kai bus aiški riba, bus galima kartais pakviesti ir tą ribą peržengti. Žinoma, neprasilenkiant su geranoriškumo principu.
Tai daryti kvies ir akcija „Darom“: susitvarkę savo kiemą, gal surinkime šiukšles ir miškelyje, kuriame mėgstame pasivaikščioti.
