Būtent tokiu egzotišku mazochizmu gali įtarti tą praėjusios kadencijos socdemą, kažkada sukurpusį Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl teigiamų ir neigiamų naujienų pusiausvyros žiniasklaidoje. Ir, žinoma, tuos tris vadinamuosius žaliavalstiečius, 2017 metais po Kristaus gimimo nutarusius, jog Lietuvoje nebėra aktualesnio užsiėmimo, nei traukti tas pataisas iš stalčiaus ir pulti registruoti jas kaip įstatymo projektą.
Ir čia ne šiaip sau yar šaudymas netyčia, kai paspaudi kišenėje laikomo ginklo nuleistuką, o po to ilgai šokinėji ant kruvinos kojos.
Čia – šaudymas atsivėdėjus ir stambaus kalibro prietaisais, ilgai ir rūpestingai taikantis sau į galūnę. Taip, kad niekaip nebepaeitum po šitos kanonados.
Apie gerais norais grįstą cenzūros troškimą aušinti burnos neverta.
Pirma, Konstitucija tai aiškiai draudžia, o antra, jeigu tai draudžia Konstitucija, kitų argumentų jau ir nebereikia – ypač susijusių su sveiku protu, nes pastarasis tokių pataisų autoriams turėtų būti nežinomas.
Galbūt jie ir girdėjo, kad kažkur klaidžioja tas sveikas protas, gal netgi kas nors jiems jį iš tolo rodė, bet intymiau susipažinti tikrai neteko.
Kaip žinome, kiekvieną apmaudo priepuolį – kiek galima iš mūsų šaipytis tokiais atsilupusiais projektais? – keičia stojiška ramybė. Ir net bandymas atjausti gyvenimo nuskriaustuosius, kuriems sveiko proto stygių likimas bando kompensuoti Seimo nario mandatais.
Todėl pabandykime reziumuoti pastarųjų savaičių įvykius vadovaudamiesi subalansuotu informacijos pateikimo principu.
Mūsų šalyje vis dar nemažai tokių susnų, kurie bet kokią darbdavio kėdę, tiek privačią, tiek valdišką, laiko tramplinu į nesantuokinę lovą. Ir čia aš nešneku tiktai apie ufonautą Pūką, kurio vieta geriausiu atveju yra sąvartyne. Jis tikrai ne išimtis. Tai yra bloga naujiena.
Tačiau tolerancijos tokiems pitekantropams vis mažiau ir jiems vis sunkiau taškytis savo nuvytusiomis grožybėmis. O pasitaškę gauna kvietimą į apkaltą. Tai jau gera naujiena.
Mūsų šalyje vis dar yra Seimo narių, ir net gana įtakingų, kurie nesibaido radiacijos. Netgi tada, kai ją skleidžia „Rosatom“. Tai bloga žinia.
Bet jie greitai užsišviečia ir ima taip spinduliuoti, kad turi ir patys trauktis iš Seimo vadovybės, ir netgi tos pačios apkaltos perspektyva liūdnai žavėtis. Tai jau gera žinia.
Pūką Seime pakeis veikiausiai panašaus politinio lunatizmo personažas iš sąrašo.
Ko nors gero tikrai sunku tikėtis, nes ko apskritai žmogus gali tikėtis iš sąrašo, kurio rinkėjai į trečiąją vietą reitinguoja tą patį Pūką, o antrąją – Gražulį? Tai tikrai nekokia naujiena.
Bet, antra vertus, Pūko pamaina gal bent ginklo į Seimą nebesinešios ir prie moterų nesikabinės. Tai jau tokia, sakykime, pusė velnio žinia.
Vietoj į Briuselį išvažiuosiančio G.Kirkilo į Seimą sugrįš B.Bradauskas, socdemų kokybinio ir kiekybinio atsinaujinimo veidas, protas ir sąžinė.
Tai, būkime atviri, labai drungna žinia.
Antra vertus, vietoj jo į Seimą galėjo grįžti ir B.Vėsaitė. Ir B.Bradausko sugrįžimas nusidažo jeigu ir ne optimistinėmis, tai bent jau pakenčiamomis spalvomis.
Premjeras S.Skvernelis atvirai prakalbo, kad jo Vyriausybė faktiškai jau gali vadintis mažumos, nes koalicijos partneriai socialdemokratai stabdo viską, kas tik stabdosi.
Tai yra bloga naujiena, nes mažumos vyriausybės dažniausiai būna itin priklausomos nuo besikeičiančių orų bei nuotaikų Seime, todėl visos ambicingos reformos dažniausiai virsta šnipštu.
Antra vertus, kuo anksčiau bus sudėti visi taškai ant socialdemokratiškų i, tuo greičiau nebereikės vaizduoti meilės iš išskaičiavimo ir tuo greičiau bus galima ieškoti partnerių kiekvienam konkrečiam reformų projektui. Ir gal išmoksime dar vieno vakarietiškos politinės kultūros fenomeno. O tai jau ne visai bloga žinia.
Pozityvo ir negatyvo pusiausvyrą tuo ir baikime, nes tuoj apskritai ims atrodyti, kad ne gyvenimas aplink, o šokoladas.
